Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažėrė nemažai kritikos dėl prokuratūrų darbo, ypač dėl ilgai trunkančių ikiteisminių tyrimų ir klaidų, menkinančių visuomenės pasitikėjimą teisėsauga.
Prokuratūra privalo atsinaujinti
Šią savaitę šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Generalinės prokuratūros ir apygardos prokurorų vadovybe, pažėrė nemažai kritikos dėl prokuratūrų darbo, ypač dėl ilgai trunkančių ikiteisminių tyrimų ir klaidų, menkinančių visuomenės pasitikėjimą teisėsauga. Panevėžio apygardos prokuratūra sulaukė priekaištų, kad dėl sunkiausių korupcinių nusikaltimų išteisinama net 45 proc. asmenų, tai esą rodo, kad žmonės dažnai persekiojami nepagrįstai.
Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros vadovybė teisinasi, jog statistika neatspindi tikrosios situacijos.
Kaip po susitikimo su Generalinės ir Apygardos prokuratūrų vadovybe teigė prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, šalies vadovė D. Grybauskaitė teigiamai įvertino prokuratūros pastangas stiprinti kovą su šešėline ekonomika ir tai, kad dirbant mažiau prokurorų ištiriama daugiau nusikalstamų veikų, tačiau pabrėžė, kad prokuratūra turėtų dirbti ne dėl statistikos, o dėl teisingumo. Prokuratūra privalo atsinaujinti ir siekti kokybinių pokyčių.
„Tikrąją institucijos reputaciją prokuratūros vadovai gali susigrąžinti ne grumdamiesi dėl nepriklausomumo ir privilegijų, o sutelkdami dėmesį į žmogaus teisių ir viešojo intereso gynimą“, – mano šalies vadovė.
Ji pabrėžė, kad visuomenės pasitikėjimas prokuratūra labai priklauso nuo apygardų prokuratūrų vadovų darbo. Būtent teritorinėse prokuratūrose ir daugiausia trūkumų, sukeliančių žmonių nusivylimą teisėsauga.
Opiausia problema įvardyta ikiteisminio tyrimo trukmė, pavyzdžiui, Vilniaus apygardoje sprendimo ikiteisminiame tyrime žmonėms tenka laukti vidutiniškai septynis mėnesius. Visoje Lietuvoje ypač ilgi sunkesnių korupcinių nusikalstamų veikų tyrimai, vidutiniškai trunkantys beveik dvejus metus. O Panevėžio apygardoje dėl sunkiausių korupcinių nusikaltimų išteisinama net 45 proc. asmenų, tai esą rodo, kad žmonės dažnai persekiojami nepagrįstai.
„Prokuratūrų vadovai privalo susirūpinti ikiteisminių tyrimų teisėtumu, jų kokybe, analizuoti klaidas. Prokuratūroje ne vieta korumpuotiems, aplaidžiai dirbantiems, etiką pažeidžiantiems prokurorams ir tarnautojams“, – kritikos negailėjo šalies prezidentė.
Keitėsi teismų praktika
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė teigia, kad bent jau Panevėžio prokuratūroje problemų dėl tyrimo trukmės nėra – ikiteisminiai tyrimai atliekami per gana trumpą laiką – vidutiniškai 120 dienų. O tai, kad net 45 proc. asmenų išteisinami sunkiose korupcinėse bylose, galima paaiškinti objektyviai.
„Pagrindinė priežastis dėl išteisintų asmenų sunkiose korupcinėse bylose yra ta, kad dauguma bylų, pasiekusių teismą, buvo pradėtos 2012–2013 metais. Tais metais buvo vienokia teismų praktika, dabar – kiek kitokia. Teismai gerokai griežčiau žiūrėjo į korupcinio pobūdžio bylas“, – „Sekundei“ teigė N. Grunskienė.
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus pažymėjo, kad statistika nuolat keičiasi ir nereikėtų pernelyg sureikšminti skaičių, daug svarbiau, kas už jų slypi.
„Šiemet išteisintų asmenų bylos buvo atiduotos ankstesniais metais, jos gana sudėtingos, kelių epizodų. Per tuos metus pasikeitė Aukščiausiojo Teismo praktika tokiose bylose, tad gerokai didesnis ir išteisintųjų skaičius.
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus pažymėjo, kad statistika nuolat keičiasi ir nereikėtų pernelyg sureikšminti skaičių. U. Mikaliūno nuotr.
Yra ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba, pagrindinė institucija, inicijuojanti tokio pobūdžio bylas, tik šių metų pavasarį visiškai susikomplektavo, iki tol dirbo tik du su puse pareigūno: du tyrėjai ir vadovas. Tad natūralu, kad buvo sumažėjęs bylų srautas ir asmenų, kurie buvo nuteisti, skaičius. Juk jeigu į teismą perduodama 10–15 asmenų, iš kurių 3–4 išteisinami, automatiškai keičiasi procentinė išraiška, nors bendras išteisintų asmenų skaičius lieka panašus“, – kalbėjo M. Rimkus.
Kiek kitokia ir korupcinių nusikaltimų specifika, ilgokai užtrunka ekspertizės, o darbo krūviai išties dideli: Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorams vidutiniškai tenka apie dvidešimt bylų. Kai kurias jų sudaro net 80–100 tomų, tad neretai išskiriamos į kelis epizodus.
Kita vertus, net jei ir asmuo išteisinamas dėl korupcijos, dažnai nuteisiamas už kito pobūdžio nusikalstamas veikas.
„Bylos baigtis priklauso ne tik nuo prokurorų darbo. Tai visų: ikiteisminio tyrimo teisėjų, ekspertų, prokurorų, teisėjų darbo vaisius. Verta atkreipti dėmesį, kad ne viskas, kas susiję su korupcinio pobūdžio nusikaltimais, yra traktuojama kaip korupcinė veikla. Dažnai asmenys, išteisinti dėl korupcijos, nuteisiami už piktnaudžiavimą tarnyba, dokumentų klastojimą ar kitas veikas“, – pastebi M. Rimkus.
Korupciniai nusikaltimai – vieni sunkiausių
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjos Elenos Martinonienės teigimu, tai, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje net 45 proc. asmenų išteisinami dėl sunkiausių korupcinių nusikaltimų, dar nereiškia, kad prokurorai netinkamai atlieka savo darbą ar blogai surinkti įrodymai. Per pastaruosius metus keitėsi teismų praktika ir atsakomybės vertinimas už tokio pobūdžio veikas. Be to, korupciniai nusikaltimai priskiriami latentinių nusikaltimų grupei, t. y. jų nesimato, kol nėra išaiškinami, juos gerokai sunkiau ir įrodyti. Skirtingai nuo kitų nusikaltimų, korupcijos veikloje dalyvaujančios abi pusės yra suinteresuotos nusikaltimą nuslėpti.
„Tai visai kitokio pobūdžio nusikaltimai, tačiau nereiškia, kad numojame ranka į nerimą keliančius skaičius. Tai verčia sunerimti, nes kalbama apie žmonių likimus. Negalime tikėtis, kad išteisinimų korupcinio pobūdžio bylose visai nebus, tai rodytų, kad kažkas negerai su teisingumu. Bet tas procentas turėtų būti adekvatus.
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė teigia, kad bent jau Panevėžio prokuratūroje problemų dėl tyrimo trukmės nėra – ikiteisminiai tyrimai atliekami per gana trumpą laiką – vidutiniškai 120 dienų. U. Mikaliūno nuotr.
Kita vertus, ne vien prokuratūra dirba su byla, tai ir ekspertų, ir ikiteisminio tyrimo tyrėjų, ir teisėjų komandinis darbas, tad ir terminai bei išteisinamumo procentas – bendras rezultatas“, – pastebi E. Martinonienė.
Šiuo metu pagrindinė prokuratūros užduotis – terminai. Beje, ikiteisminio tyrimo trukmė pradėta skaičiuoti tik prieš trejus metus, todėl jeigu matoma, kad vienoje ar kitoje apygardoje stringa byla, aiškinamasi kodėl.
„Nauja sistema leidžia matyti konkrečią problemą konkrečioje vietoje. Pernai ikiteisminio tyrimo trukmės vidurkis buvo 155 kalendorinės dienos ir kasmet šis skaičius mažėja. O bendras visų išteisinamųjų baudžiamosiose bylose procentas šiemet siekia 2,5 proc., o norma yra 3 proc. Kalbant apie korupciją, tai gana opi visuomenės problema, todėl jai turi būti skiriamas deramas dėmesys, nes tai nėra tik paprasta uogienės stiklainiuko vagystė iš sandėliuko. Korupcija padaro didžiulę žalą visuomenei. Ne veltui ji yra penketuke nusikaltimų, kuriems skiriamas didžiausias prioritetas.
Teisiniai procesai vyksta nuolat, teismai švelnina sankcijas korupcijos bylose, tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo išvengia bausmės. Prie tokios teismo praktikos raidos turime prisitaikyti ir tinkamai kvalifikuoti kaltinimus. Tačiau net jei išteisinamųjų procentą korupcinėse bylose pavyktų sumažinti, jų skaičius negali siekti 2,5 proc., tai būtų nerealu, nes tai visai kitokio pobūdžio bylos“, – kalbėjo E. Martinonienė.
Galima pasitempti
Komunikacijos skyriaus vedėjos teigimu, prezidentės išsakytų pastebėjimų nereikėtų priimti asmeniškai apygardos prokuratūrų vadovams. Prokuratūra jau dabar gerokai skiriasi nuo tos, kuri buvo prieš keletą metų, tačiau tobulėti galima. Kaip viena iš labiausiai tobulintinų sričių – bendravimas su žiniasklaida, kad patys prokurorai sugebėtų žmogiška kalba paaiškinti, kodėl priėmė vieną ar kitą sprendimą.
„Tas lūžio taškas bendraujant su visuomene ir žiniasklaida dar nepasiektas, tam reikia dar laiko. Naujausi mūsų tyrimai atskleidė, kad prokurorams didžiausias stresas – bendravimas su žiniasklaida. Tai kelia diskomfortą, nes reikia išeiti iš savo komforto zonos. Tačiau po truputį ir šios problemos sprendžiamos.
Prezidentė pastebėjo ir gerų dalykų. Žvilgsnis iš šalies pasako, kur dar galima tobulėti, nurodo kryptį pokyčiams“, – sakė E. Martinonienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
