ELTA
Premjeras Gediminas Kirkilas žada, kad progresinių mokesčių modelis visuomenei bus pateiktas gegužės mėnesį.
Interviu Lietuvos radijui G. Kirkilas pabrėžė, jog Lietuva gali įsivesti progresinius mokesčius, tik reikia apsispręsti dėl šaliai palankiausio mokesčių modelio.
“Mes tokį modelį planuojame pasiūlyti apie gegužės mėnesį, nes ir mokesčių sistemoje yra pasikeitimų – ir pajamų mokestis yra sumažintas.
Prieš tai buvo galvojama, kad mažinant pajamų mokestį būtų galima tuo pasinaudoti ir įvesti pirmuosius elementus, dabar yra šiek tiek kita situacija”, – sakė G. Kirkilas.
Premjeras teigė dar kartą norįs pabrėžti, kad progresiniai mokesčiai nėra “nei baubas, nei stabdis ekonomikai, tai tiesiog vienas iš efektyviausių įrankių socialinei atskirčiai mažinti”.
ELTA jau skelbė, kad socialdemokratai ir jų vadovas Premjeras G. Kirkilas bandys įtikinti visuomenę, koalicijos partnerius bei kitas partijas, kad progresiniai mokesčiai – viena geriausių priemonių socialinei atskirčiai mažinti ir socialiai teisingai visuomenei kurti, taip pat viešajam sektoriui sustiprinti. Dėl to numatoma ieškoti sąjungininkų profsąjungų, pramonės ir verslo organizacijų sluoksniuose.
Pasak Premjero, socialdemokratai per diskusijas, rinkimus ir kitas viešas akcijas turi sugebėti įtikinti visuomenę ne tik remti progresinių mokesčių idėją, bet ir reikalauti, kad jie būtų įvesti. Penktadienį Seime socialdemokratų ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje “Solidari Lietuva” G. Kirkilas teigė, kad siūlomų mokesčių idėją pavyks realizuoti, jei to tikrai bus siekiama.
G. Kirkilas yra teigęs, kad progresiniai mokesčiai nėra tik gyventojų pajamų mokesčio išskaidymas, nes į šią sąvoką esą įeina ir turto bei pelno mokesčiai, taip pat dividendų apmokestinimas.
Tačiau ne visi socialdemokratai palankiai vertina ketinimą įvesti progresinius mokesčius. Premjeras, dabar socialdemokratų garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas yra pareiškęs, kad progresiniai mokesčiai naudos neduos.
“Progresiniai mokesčiai galėjo būti svarstomi, kada gyventojų pajamų mokestis buvo 33 proc., tada būtų tam tikra gradacija, manevro laisvė. Kai dabar likę 24 proc., apie ką mes kalbame”, – klausė A. Brazauskas.
Seimo Liberalų sąjūdžio ir Liberalų ir centro sąjungos frakcijos ragina socialdemokratus nustoti eskalavus progresinių mokesčių temą ir pabrėžia, kad jie žmonėms padarytų daugiau žalos negu naudos. Jie tikisi, kad ši socialdemokratų idėja taip ir liks pigiu priešrinkiminiu triuku.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis pabrėžia, kad socialdemokratų deklaruojamas siekis progresiniais mokesčiais mažinti skurdą gali turėti atvirkštinių pasekmių.
“Progresiniai mokesčiai nesukuria paskatų didinti žmogaus pajamas; be kita ko, jie – puiki dirva vešėti mokesčių vengimui ir atlyginimams vokeliuose, siekiant išvengti didesnio gyventojų pajamų mokesčio”, – sako E. Masiulis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario liberalcentristo Raimundo Palaičio teigimu, progresiniai mokesčiai – populistinis žingsnis, kuris iš tiesų skirtas spręsti ne konkrečias šalies ekonomines ir socialines, o konkrečios partijos vidaus politines problemas.
“Socialdemokratų mojavimas progresinių mokesčių vėliava tėra grynai priešrinkiminis triukas, neturintis nieko bendro su tikrove, o ji yra tokia, kad įvedus progresinius mokesčius žlugtų dabartinė Vyriausybė, nes tokie mokesčiai kertasi tiek su Seimo patvirtinta dabartinės Vyriausybės programa, tiek su koalicine sutartimi”, – sako R. Palaitis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius mano, kad progresinių mokesčių Lietuvoje įvedimas būtų didelė politinė ir ekonominė klaida. Anot jo, tokia mokesčių sistema sukeltų rimtų neigiamų ekonominių pasekmių, skatintų ateityje komplikuoti dabar esančią gana paprastą pajamų mokesčio sistemą.
“Ekonomika – ne pyrago dalybos, o visų pirma – jo kepimas. Progresiniai mokesčiai pablogintų galimybes uždirbti daugiau tiems, kurie šiandien uždirba mažiau nei vidutiniškai. Progresinių mokesčių slenksčiai – tarsi stiklinės lubos, nes niekam, o visų pirma investuotojams ir verslininkams, neapsimokėtų jų perlipti kuriant darbo vietas. Lietuva ir toliau būtų orientuojama į žemos pridėtinės vertės kūrimą”, – aiškina LLRI ekspertai.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos, dvi savaites dirbusios Lietuvoje, vadovo Džeimso Morsinko (James Morsink) nuomone, progresiniai mokesčiai – daugiau socialinio saugumo pasirinkimas.
Socialdemokratai apie progresinių mokesčių įvedimą Seime jau diskutavo pernai, tačiau G. Kirkilas pripažino, kad mokesčių reformai nebuvo tinkamai pasiruošta.
Atmetus progresinių mokesčių idėją, nuo šių metų sausio įsigaliojo ankstesnis įstatymas – visiems gyventojams taikomas 24 proc. pajamų mokesčio tarifas vietoj buvusio 27 proc.
Interviu Lietuvos radijui G. Kirkilas pabrėžė, jog Lietuva gali įsivesti progresinius mokesčius, tik reikia apsispręsti dėl šaliai palankiausio mokesčių modelio.
“Mes tokį modelį planuojame pasiūlyti apie gegužės mėnesį, nes ir mokesčių sistemoje yra pasikeitimų – ir pajamų mokestis yra sumažintas.
Prieš tai buvo galvojama, kad mažinant pajamų mokestį būtų galima tuo pasinaudoti ir įvesti pirmuosius elementus, dabar yra šiek tiek kita situacija”, – sakė G. Kirkilas.
Premjeras teigė dar kartą norįs pabrėžti, kad progresiniai mokesčiai nėra “nei baubas, nei stabdis ekonomikai, tai tiesiog vienas iš efektyviausių įrankių socialinei atskirčiai mažinti”.
ELTA jau skelbė, kad socialdemokratai ir jų vadovas Premjeras G. Kirkilas bandys įtikinti visuomenę, koalicijos partnerius bei kitas partijas, kad progresiniai mokesčiai – viena geriausių priemonių socialinei atskirčiai mažinti ir socialiai teisingai visuomenei kurti, taip pat viešajam sektoriui sustiprinti. Dėl to numatoma ieškoti sąjungininkų profsąjungų, pramonės ir verslo organizacijų sluoksniuose.
Pasak Premjero, socialdemokratai per diskusijas, rinkimus ir kitas viešas akcijas turi sugebėti įtikinti visuomenę ne tik remti progresinių mokesčių idėją, bet ir reikalauti, kad jie būtų įvesti. Penktadienį Seime socialdemokratų ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje “Solidari Lietuva” G. Kirkilas teigė, kad siūlomų mokesčių idėją pavyks realizuoti, jei to tikrai bus siekiama.
G. Kirkilas yra teigęs, kad progresiniai mokesčiai nėra tik gyventojų pajamų mokesčio išskaidymas, nes į šią sąvoką esą įeina ir turto bei pelno mokesčiai, taip pat dividendų apmokestinimas.
Tačiau ne visi socialdemokratai palankiai vertina ketinimą įvesti progresinius mokesčius. Premjeras, dabar socialdemokratų garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas yra pareiškęs, kad progresiniai mokesčiai naudos neduos.
“Progresiniai mokesčiai galėjo būti svarstomi, kada gyventojų pajamų mokestis buvo 33 proc., tada būtų tam tikra gradacija, manevro laisvė. Kai dabar likę 24 proc., apie ką mes kalbame”, – klausė A. Brazauskas.
Seimo Liberalų sąjūdžio ir Liberalų ir centro sąjungos frakcijos ragina socialdemokratus nustoti eskalavus progresinių mokesčių temą ir pabrėžia, kad jie žmonėms padarytų daugiau žalos negu naudos. Jie tikisi, kad ši socialdemokratų idėja taip ir liks pigiu priešrinkiminiu triuku.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis pabrėžia, kad socialdemokratų deklaruojamas siekis progresiniais mokesčiais mažinti skurdą gali turėti atvirkštinių pasekmių.
“Progresiniai mokesčiai nesukuria paskatų didinti žmogaus pajamas; be kita ko, jie – puiki dirva vešėti mokesčių vengimui ir atlyginimams vokeliuose, siekiant išvengti didesnio gyventojų pajamų mokesčio”, – sako E. Masiulis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario liberalcentristo Raimundo Palaičio teigimu, progresiniai mokesčiai – populistinis žingsnis, kuris iš tiesų skirtas spręsti ne konkrečias šalies ekonomines ir socialines, o konkrečios partijos vidaus politines problemas.
“Socialdemokratų mojavimas progresinių mokesčių vėliava tėra grynai priešrinkiminis triukas, neturintis nieko bendro su tikrove, o ji yra tokia, kad įvedus progresinius mokesčius žlugtų dabartinė Vyriausybė, nes tokie mokesčiai kertasi tiek su Seimo patvirtinta dabartinės Vyriausybės programa, tiek su koalicine sutartimi”, – sako R. Palaitis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius mano, kad progresinių mokesčių Lietuvoje įvedimas būtų didelė politinė ir ekonominė klaida. Anot jo, tokia mokesčių sistema sukeltų rimtų neigiamų ekonominių pasekmių, skatintų ateityje komplikuoti dabar esančią gana paprastą pajamų mokesčio sistemą.
“Ekonomika – ne pyrago dalybos, o visų pirma – jo kepimas. Progresiniai mokesčiai pablogintų galimybes uždirbti daugiau tiems, kurie šiandien uždirba mažiau nei vidutiniškai. Progresinių mokesčių slenksčiai – tarsi stiklinės lubos, nes niekam, o visų pirma investuotojams ir verslininkams, neapsimokėtų jų perlipti kuriant darbo vietas. Lietuva ir toliau būtų orientuojama į žemos pridėtinės vertės kūrimą”, – aiškina LLRI ekspertai.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos, dvi savaites dirbusios Lietuvoje, vadovo Džeimso Morsinko (James Morsink) nuomone, progresiniai mokesčiai – daugiau socialinio saugumo pasirinkimas.
Socialdemokratai apie progresinių mokesčių įvedimą Seime jau diskutavo pernai, tačiau G. Kirkilas pripažino, kad mokesčių reformai nebuvo tinkamai pasiruošta.
Atmetus progresinių mokesčių idėją, nuo šių metų sausio įsigaliojo ankstesnis įstatymas – visiems gyventojams taikomas 24 proc. pajamų mokesčio tarifas vietoj buvusio 27 proc.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
