ELTA
Profsąjungos nepritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams vėlinti bedarbio pašalpos mokėjimo terminą ir sugriežtinti sąlygas bedarbiams gauti ligos išmokas, pranešė LTV laida “Šiandien”.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Trišalei tarybai siūlė pritarti įstatymų pakeitimams, kad iš darbo atleistiems darbuotojams, jei jie gavo išeitinę pašalpą, būtų nukeltas bedarbio pašalpos mokėjimas, jei jis registruotųsi darbo biržoje.
Šiuo metu bedarbiams, atleistiems darbdavių iniciatyva dėl jų pačių kaltės, nedarbo išmoka skiriama po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, o atleistiems šalių susitarimu arba darbuotojo pareiškimu – nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos. Jei darbuotojai atleisti dėl jų kaltės, pašalpą siūloma mokėti po pusmečio, o jei šalių susitarimu – po 3 mėnesių.
Minėtaisiais siūlymais SADM tikisi skatinanti darbo rinką ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai su nedarbo pažymėjimais pratęsiamas bedarbio pašalpos mokėjimas.
Pasak profsąjungų atstovų, tai pablogintų bedarbių dalią.
“Net šioje situacijoje, kai yra infliacija ir dideli mokesčiai, mes žmogų, kuris mažiausiai kvalifikuotas, atleidžiame ir jo situaciją bloginame”, – teigė Lietuvos maisto pramonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
SADM taip pat siūlo užkirsti kelią piktnaudžiaujantiems nedarbingumo lapeliais, esą būna atvejų, kai bedarbiai, siekdami iš “Sodros” gauti ligos išmoką, suserga paskutinėmis pašalpos gavimo dienomis ir taip pratęsia jos mokėjimą.
Profsąjungos nepritarė ir Vyriausybės siūlymui mažinti
valandinio atlygio dydį, nuo kurio priklauso ir minimalios algos skaičiavimas.
Daugeliui siūlymų profesinės sąjungos pasipriešino, sprendimai nukelti vėlesniam
laikui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Trišalei tarybai siūlė pritarti įstatymų pakeitimams, kad iš darbo atleistiems darbuotojams, jei jie gavo išeitinę pašalpą, būtų nukeltas bedarbio pašalpos mokėjimas, jei jis registruotųsi darbo biržoje.
Šiuo metu bedarbiams, atleistiems darbdavių iniciatyva dėl jų pačių kaltės, nedarbo išmoka skiriama po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, o atleistiems šalių susitarimu arba darbuotojo pareiškimu – nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos. Jei darbuotojai atleisti dėl jų kaltės, pašalpą siūloma mokėti po pusmečio, o jei šalių susitarimu – po 3 mėnesių.
Minėtaisiais siūlymais SADM tikisi skatinanti darbo rinką ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai su nedarbo pažymėjimais pratęsiamas bedarbio pašalpos mokėjimas.
Pasak profsąjungų atstovų, tai pablogintų bedarbių dalią.
“Net šioje situacijoje, kai yra infliacija ir dideli mokesčiai, mes žmogų, kuris mažiausiai kvalifikuotas, atleidžiame ir jo situaciją bloginame”, – teigė Lietuvos maisto pramonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
SADM taip pat siūlo užkirsti kelią piktnaudžiaujantiems nedarbingumo lapeliais, esą būna atvejų, kai bedarbiai, siekdami iš “Sodros” gauti ligos išmoką, suserga paskutinėmis pašalpos gavimo dienomis ir taip pratęsia jos mokėjimą.
Profsąjungos nepritarė ir Vyriausybės siūlymui mažinti
valandinio atlygio dydį, nuo kurio priklauso ir minimalios algos skaičiavimas.
Daugeliui siūlymų profesinės sąjungos pasipriešino, sprendimai nukelti vėlesniam
laikui.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
