Šalies aukštosios mokyklos šią vasarą skelbia apie mažėjantį stojančiųjų skaičių ir didėjantį nusivylimą Lietuvos aukštojo mokslo sistema. Tačiau Panevėžio profesinės mokyklos išgyvena priešingą procesą: priėmimas į paklausiausias specialybes baigtas anksčiau negu aukštosiose mokyklose, o mokytis stoja tikrai ne prasčiausius vidurkius turintys jaunuoliai.
Prestižas
kyla
Panevėžyje veikiančių profesinių mokyklų vadovams nereikia sukti galvos, kaip prisivilioti mokinius. Išaugus darbo jėgos poreikiams, atsivėrus galimybėms užsidirbti užsienyje pakilo ir profesinių mokyklų prestižas.
Į paklausiausias specialybes susidaro konkursai, o mažiau populiarių specialybių grupes artėjant rugsėjui užpildo neįstojusieji į aukštąsias mokyklas. Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis sako, kad profesinis orientavimas buvo nepagrįstai apleistas, nes ne kiekvienam gabumai leidžia gilintis į aukštąjį mokslą.
Fizinis darbas nežavi
„Pernelyg akademiški pasidarėme, – įsitikinęs direktorius. – Kažin ar teisinga tokia sistema, kai abiturientas paduoda prašymus į penkiolika specialybių, į vieną iš jų vis tiek įstoja, studijuoja nebūtinai patinkamą dalyką, penkerius metus kaba tėvams ant sprando, o baigus mokslus ne taip retai paaiškėja, kad įsėdo visai ne į savo roges.“
T.Anilionis mano, jog daug teisingiau būtų nuo jaunesnių klasių orientuoti vaiką profesine linkme, kad įgijęs profesiją jis galėtų tapti savarankiškas ir tada tęsti mokslus aukštojoje mokykloje.
„Profesinė mokykla juk neatima galimybių siekti aukštojo mokslo, – pabrėžia M.Rimkevičaitės technologinės mokyklos direktorius. – Turint paklausią profesiją galima ir neakivaizdžiai mokytis, ir jau savo verslą kurti.“
Prie tokios sistemos pamažu jau einama: šiemet pirmą kartą mokykloje formuojamos klasės aštuonias klases baigusiems jaunuoliams. Taip suteikiama galimybė įgyti ir pagrindinį išsilavinimą, ir specialybę. Numatyta įkurti dvi tokias klases. Viena klasė jau suformuota, o dėl kitos direktorius abejoja, nes mokyklai labai trūksta patalpų.
Paklausiausios specialybės mokykloje – kompiuterinės ir organizacinės technikos operatoriaus, smulkaus verslo organizatoriaus, maisto ruošimo specialisto. Direktorius stebisi, kad jaunimas neįvertina dekoratyvinio apželdinimo specialybės perspektyvų.
„Tai juk ateities specialybė, šios paslaugos populiarėja, gerų specialistų poreikis auga, – svarsto T.Anilionis. – Problema ta, kad jaunimas tingi dirbti fizinį darbą. Daugelis svajoja tik apie baltus marškinius, kompiuterį ir didelį atlyginimą. Bet visą gyvenimą taip nebūna, tenka ir labai sunkiai darbuotis.“
Plačiau skaitykite liepos 28 d. „Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. Vis daugiau jaunuolių kasmet renkasi
profesinio mokymo mokyklas.
