Padavė į teismą
Panevėžio savivaldybė per mėnesį turės nustatyti maksimalų
šildymo sistemų priežiūros tarifą. Tai padaryti ją įpareigojo Panevėžio
apygardos administracinis teismas. Iki šiol Panevėžyje gyventojams galioja 10,3
cento už kvadratinį metrą mokestis, o nustačius maksimalų tarifą suma būtų
dvigubai didesnė – 20,8 cento. Tokiu atveju 50 kvadratinių metrų dydžio buto
savininkas, iki šiol už šilumos punkto priežiūrą per mėnesį mokėjęs 5 litus, jau
turėtų atiduoti 10,40 lito.
Tarifų nustatymo metodiką dar prieš metus patvirtino Valstybinė
kainų ir energetikos komisija, tačiau nauji įkainiai Panevėžyje iki šiol
negaliojo, todėl Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje Leonas Alesionka
Savivaldybę padavė į teismą.
„Ji turės įgyvendinti teismo sprendimą, jeigu ne – dirbs
antstoliai. Kokios baudos bus, nežinau, bet atsiras byla dėl neveikimo. Mano
darbas – žiūrėti, ar įstatymai vykdomi, jei jiems nepaklūstama, priverčiu per
teismą“, – pasakojo Vyriausybės atstovas.
L.Alesionka tikino, kad didesnės kainos, nei numatyta,
gyventojai neturės mokėti.
„Daugiau kelti tarifus niekas neturi teisės, o mažesni gali
būti. Naująja skaičiavimo metodika Panevėžio apskrityje tik pasvaliečiai
piktinosi, tačiau mums specialistai išaiškino: jei patvirtinti maksimalūs,
nereiškia, kad jie turi būti ir taikomi. Jie – tik riba, kurios negalima
peržengti“, – paaiškino L.Alesionka.
Aktualiau kitiems miestams?
Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus
vedėjo pavaduotoja Nadiežda Stragienė ramina gyventojus ir tikina, kad daugeliui
panevėžiečių mokėti daugiau nereikės, o jeigu šildymo sistemų priežiūros
mokestis ir būtų didesnis, tai tik šiek tiek. Dėl tarifų padidinimo kur kas
labiau nerimauti turėtų kitų miestų gyventojai, kurių šilumos ūkiai priklauso
šilumos tiekėjams.
„Mūsų miestui tai beveik neaktualu, nes Panevėžyje šilumos
punktai priklauso bendraturčiams, tai yra gyventojams, o kituose miestuose jie
yra šilumos tiekėjų, todėl Vartotojų asociacija ir siūlė, kad du kartus nebūtų
jungiamos sąnaudos: šilumos kaina ir priežiūra. Todėl buvo pakeista teisinė
dokumentacija, o mes turėjome peržiūrėti tarifus“, – pasakojo N.Stragienė.
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistė teigė, kad
tarifas priklausys nuo bendrijų ir šilumos ūkius prižiūrinčių bendrovių
susitarimo. Tačiau penktadaliui Panevėžio daugiabučių namų bendrijų neaktualu,
kad nustatytas maksimalus tarifas. Pasak N.Stragienės, šildymo sistemas
prižiūrinčias bendroves kelti kainas atbaidys ir tarpusavio konkurencija.
„Maksimalus tarifas didės, bet jis priklausys nuo sutarčių,
kurias sudarys namo savininkai su prižiūrėtoju. Maksimalų tarifą gerokai
padidino, bet mūsų mieste rinka – konkurencinė, yra šešios prižiūrinčios įmonės,
be to, 20 procentų bendrovių pačios tą darbą atlieka. Nemanau, kad jos,
sudarydamos sutartis, sieks labai padidinti tarifą. Yra lubos, aukščiau jų kilti
negalima, bet mažesnės kainos niekas nedraudžia nustatyti“, – aiškino
N.Stragienė.
Šildymo sistemų priežiūros tarifas Panevėžyje iki šiol buvo
nustatomas pagal 2005 metų miesto Tarybos sprendimą.
Abejoja nauda
Naujo tarifo reikalingumu abejoja kai kurios daugiabučių namų
bendrijos. Kaip teigė Vilniaus gatvės 8-ojo namo bendrijos pirmininkė Ramutė
Čižienė, bet kokie tarifai, prieš tai neatlikus realių darbų, kelia įtarimų, kad
padėtimi nori pasinaudoti paslaugų monopolistai.
„Už tai, kas neatlikta, negali būti jokių tarifų – padarei
konkretų darbą, tada sumokame. Dabar apskaičiuoja tarifą, o ar kas nors dirbo
tame punkte, ar visai nepasirodė, vis tiek privalai mokėti. Tokia pati situacija
dėl eksploatacinių tarifų. Panevėžio butų ūkis iš mūsų namo gauna beveik 16
tūkstančių litų, o padauginkite šią sumą iš šimto Panevėžio namų ar iš visų
miesto namų skaičiaus – kur tie pinigai nueina?“ – kalbėjo R.Čižienė.
Daugiabučio namo bendrijos pirmininkė netiki, kad, patvirtinus
naują tarifą, mokestis už šilumos punktus nekils.
„Nėra šildymo sistemų priežiūros konkurencijos. Daugumą namų
prižiūri Panevėžio butų ūkis. Pabandykite atsisakyti bendrovės paslaugų ir
būsite šantažuojamas. Tai esu patyrusi. Kai norėjome tvarkytis savarankiškai,
mane pradėjo atakuoti Šilumos tinklai, Energetikos inspekcija, visokios
komisijos ėjo tikrinti, žiūrėti, ar elektros įvadas tvarkingas, ar pastato
priežiūra vykdoma. Mokame įvairius mokesčius, o namai vis tiek nušiurę, jiems
tvarkyti reikia imti paskolą. Nesąmonė visi tie patvirtinti mokesčiai – tiek
Savivaldybės, tiek Vyriausybės nutarimai. Nusistato tarifą, bet nė velnio
nedirba – jie miega“, – skeptiškumo neslėpė R.Čižienė.
Panevėžyje daugiabučių šildymo ir karšto vandens tiekimo
sistemas prižiūri šešios bendrovės. Didžiausia rinkos dalis, apie 60 procentų,
priklauso Savivaldybės įmonei Panevėžio butų ūkiui, 20 procentų – privačioms
bendrovėms, dar apie 20 procentų daugiabučių šilumos ūkį prižiūri pačios
bendrijos.
Be pritarimo nedidins
Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys tvirtina, kad
be pačių gyventojų pritarimo bendrovės neturės galimybės patvirtinti naują
maksimalų tarifą.
„Už šilumos ūkį atsakingi patys savininkai. Kadangi Panevėžyje
vyrauja bendrijos, todėl jos ir atsakingos. Kai maksimalaus tarifo ribos
atsiras, bendrijų pirmininkams bus lengviau priimti sprendimus. Yra dvi šalys:
viena – bendrija, kita – mes. Jokiu būdu negalėsime padidinti to tarifo, jei
kita šalis nesutiks. Jeigu įkainiai būtų patvirtinti, jie ilgam taptų
vadinamosiomis lubomis“, – argumentavo G.Ruzgys.
Savivaldybės bendrovės vadovas tikina, kad maksimalus tarifas
gali būti naudingas tiems namams, kurių šilumos punktai nebuvo remontuojami arba
dėl jų yra iškilusių problemų.
„Yra labai senų, susidėvėjusių sistemų, joms tvarkyti
gyventojai nebuvo skyrę lėšų. Žiema parodė, kad yra daugybė prisikaupusių
problemų, kai nukenčia atskiri butai. Su kai kuriais namais mes pradėtume vesti
derybas. Siūlytume savo variantus – galbūt tai galėtų būti vienkartinis
sutvarkymas ar kažkas panašaus. Mūsų bendrovė nepuls ir nenustatys tarifų, be
to, mes ir neturime teisės“, – tvirtino G.Ruzgys.
Panevėžio butų ūkio direktorius teigė, kad administruojamų
namų, kuriuose nėra bendrijų ir kurie turi problemų dėl šilumos punktų, šildymo
sistemų priežiūros tarifą būtų siūloma didinti per gyventojų susirinkimus,
tačiau, nepritarus daugumai, jie būtų atmesti.
Mantas TOMKŪNAS
Nuotr. iš „Sekundės“ arch. Abejoja.
Daugiabučio namo bendrijos pirmininkė R.Čižienė netiki, kad, patvirtinus naują
tarifą, mokestis už šilumos punktus nekils.
