Priverstinės renovacijos grimasos (papildyta)

Marijonų gatvės 45-ojo namo atnaujinimo darbai baigti, tačiau kai kurie gyventojai, užuot tuo džiaugęsi, baiminasi, kad dėl nekokybiškos renovacijos nepavyks sutaupyti reikiamo kiekio šilumos energijos, taigi ir valstybės paramos jie negausiantys.

Po renovavimo prieš šešis dešimtmečius statytas Marijonų g. 45 namas pasikeitė neatpažįstamai, tačiau kai kurie gyventojai nepatenkinti atliktais darbais. Baiminamasi, kad pirmame aukšte komercinėse patalpose palikus nepakeistus langus ir duris renovacijos nauda bus tik dalinė. U. Mikaliūno nuotr.

Privaloma, bet su išimtimis

Marijonų gatvės 45-ojo namo atnaujinimo darbai baigti, tačiau kai kurie gyventojai tuo visai nesidžiaugia ir baiminasi, kad dėl nekokybiško renovavimo nepavyks sutaupyti reikiamo kiekio šilumos energijos, todėl negaus valstybės paramos.

Kaip „Sekundei“ pasakojo savo vardo nenorėjusi sakyti Marijonų gatvės 45-ojo namo gyventoja, prieš mažne dvejus metus dauguma gyventojų nutarė, kad prieš šešis dešimtmečius statytą daugiabutį privalu atnaujinti. Mat daugelis jau pavargo nuo itin didelių sąskaitų šildymo sezonu, nors temperatūra butuose kaulų tikrai nelaužė.

Per visuotinį susirinkimą buvo nutarta pritarti visai namo renovacijai, tai yra pakeisti langus, duris, balkonų konstrukcijas, apšildyti pastatą bei atlikti kitus darbus. Tai buvo įtvirtinta ir techniniame projekte. Tačiau baigiant atlikti darbus gyventojai pastebėjo, kad buvo gerokai nukrypta nuo pirminio projekto – pirmo aukšto patalpos, kurios priklauso įmonei „Interselas“, liko tik iš dalies renovuotos.

„Panevėžio butų ūkis ragina mus priimti tokią renovaciją. Bet niekas nekalba apie tai, kad nerenovavus pirmo aukšto patalpų renovacijos nauda bus tik dalinė, o jeigu nepavyks sutaupyti reikiamos šilumos energijos, galime netekti ir 40 procentų valstybės paramos, – kalbėjo namo gyventoja. – Pirmame aukšte vėjas kiaurai košia pro senus vitrininius langus ir duris. Patalpose nėra net centrinio šildymo – čia dirbančios pardavėjos žiemą šildosi elektriniais šildytuvais, todėl dalį šilumos energijos vagia iš šalia esančių butų.“

Nors renovacijos administratoriumi paskirtas Panevėžio butų ūkis ragina gyventojus nedelsti ir pasirašyti darbų priėmimo aktus, mat nepagrįstas darbų vilkinimas gali pridaryti papildomų išlaidų gyventojams, kol kas nieko nedaroma. Anot moters, gyventojai pirmiausia nori išsiaiškinti, ar teisėtai įmonė „Interselas“ atsisakė renovuoti savo patalpas. Juk kai yra daugumos gyventojų pritarimas, net ir nesutinkantieji su renovacija turi renovuotis savo patalpas. O čia, be gyventojų žinios, buvo padarytos tam tikros išimtys.

„Kur bandėme ieškoti atsakymo, ar taip įmanoma, visur atsimušdavome į sieną – vieni specialistai kaip karštą bulvę siuntinėjo mus pas kitus. Visi kratosi atsakomybės. Toks jausmas, kad tas pats Butų ūkis atstovauja „Interselui“, o ne gyventojams“, – piktinosi moteris.

Nežinant pakoregavo sutartį

Marijonų g. 45-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Raimonda Balčiauskienė patvirtino, kad jie buvo išsikvietę ir nepriklausomą ekspertą, kad šis įvertintų atliktus darbus. Kaip didžiausią trūkumą specialistas įvardijo dalinai renovuotas pirmo aukšto patalpas. Ar tai turės ir kokios įtakos bendrai sutaupomam šilumos energijos kiekiui, atsakyti sunku, nes į privačias patalpas jų savininkas neįsileidžia.

29 butų namo gyventojai teigė iki renovacijos už šildymą per šalčius kloti beveik po 10 litų už kvadratinį metrą. U. Mikaliūno nuotr.

„Baiminamės, ar žiemos metu per pirmo aukšto patalpas neišeis šiluma, nes pirminiame projekte buvo numatyta, kad durys ir langai bus keičiami visame name, o vėliau Panevėžio butų ūkis ir „Interselas“ mums nežinant susitarė tarpusavyje ir pakeitė kai kuriuos projekto punktus. Pirmo aukšto patalpose durys ir langai liko nekeisti. Žinant, kad šios patalpos šildomos tik elektriniais radiatoriais, mums neramu, ar namui pavyks sutaupyti šilumos energijos“, – teigė R. Balčiauskienė.

Be to, gyventojai nusprendė pakeisti namo administratorių, todėl Panevėžio butų ūkis grasina nebaigti tvarkyti renovacijos dokumentų – visą šį darbą perduoti jau naujam administratoriui. Svetimų darbų prisiimti nenori ir naujasis administratorius, todėl gyventojai palikti tarp dangaus ir žemės.

„Kadangi nuo kito mėnesio atsisakėme Panevėžio butų ūkio paslaugų, jie nebenori administruoti ir renovacijos projekto, nors liko tik apskaičiuoti, kiek kuris butas turi mokėti už renovavimą. Todėl gyvename laukimu“, – sakė namo pirmininkė.

Permokėti nenori

Pirmame aukšte esančių komercinių patalpų savininkas įmonės „Interselas“ vadovas Tomas Kunsevičius mano, kad gyventojų priekaištai visiškai nepagrįsti. Išorinės pirmo aukšto sienos buvo apšildytos, o durys ir langai nėra pastato konstrukcinė dalis, todėl kiekvienas savininkas gali apsispręsti, ar keis langus, ar ne. Jo teigimu, niekas – nei valdžia, nei teismai, nei kaimynai negali priversti žmogaus remontuoti ar renovuoti savo turtą.

„Sienos buvo apšildytos ir sutvarkytos kaip ir viso namo, o langai ir durys yra mano nuosavybė. Todėl tikrai neprivalau keisti langų ir durų tik todėl, kad to nori mano kaimynas. Nesuprantu, kokia čia problema – juk langų nekeitė ir daugiau gyventojų, kurie prieš kelerius metus buvo susidėję plastikinius langus“, – stebėjosi verslininkas.

Nors langai patalpose išties seni, iš aliumininių konstrukcijų, įdėti dar paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, jis griežtai atsisakė juos keisti. Bet tik todėl, kad netenkino siūlomų langų kokybė ir pernelyg didelė kaina.

„Renovacijos inžinierių klausiau, ar galiu dėti ne jų siūlomus plastikinius, o aliumininius, man buvo atsakyta, kad toks variantas negalimas, net jei siūliausi skirtumą sumokėti, – aiškina T. Kunsevičius. – Pasirinkimo neturėjau jokio. O dėti pačius prasčiausius langus už didžiausią kainą tikrai nenorėjau. Kai investuoji nemažus pinigus, norisi, kad apie tai nereikėtų galvoti bent dvidešimt metų, bet šitie langai tikrai tiek neatlaikys, nes padaryti iš pačių prasčiausių medžiagų.“

„Manau, pirmiausia reikia galvoti apie ekonomiją, saugumą, o ne apie tariamą 40 procentų valstybės paramą. Tai tik fikcija, nes daugelis permoka tiek už darbus, tiek ir už medžiagas“, – įsitikinęs verslininkas.

Sutarė draugiškai

Kai gyventojai pareiškė norą renovuoti daugiabutį, T. Kunsevičius nesutiko. Verslininko skaičiavimais, darbų sąmata buvo gerokai išpūsta. Jeigu jis būtų sutikęs su renovacija, jo patalpos būtų tapusios kone aukso vertės. Todėl dar pernai kreipėsi į teismą, tačiau renovacijos administratoriui padarius tam tikrus sutarties pakeitimus, buvo pasirašyta taikos sutartis.

45-uoju numeriu Marijonų gatvėje pažymėto namo pirmame aukšte esančias patalpas valdančios įmonės vadovas Tomas Kunsevičius aiškina, kad jie atsisakė dėtis naujus langus ir duris tik todėl, kad šie buvo itin prastos kokybės, tačiau už nepadoriai didelę kainą. U. Mikaliūno nuotr.

„Gyventojai pareiškė norą renovuoti daugiabutį, o man atrodė, kad sutartis pažeidžia mano interesus. Tad draugiškai sutarėme, kad renovacijos proceso nevilkinsiu, jeigu bus pakeisti keli punktai. Ir tai padaryti nebuvo sudėtinga“, – sakė „Sekundei“ T. Kunsevičius.

Vienas iš jų buvo langų keitimas, kitas – net kilometro šešiasdešimt metrų vamzdžio išvedžiojimas verslininko rūsyje. Kaip ironizuoja T. Kunsevičius, jeigu vamzdis eina per nuosavo buto grindis, jau blogai, bet jeigu per kaimyno lubas – viskas gerai.

„Visose įmonės patalpose darydami remontą stengiamės visus vamzdžius paslėpti sienose, kad būtų kuo daugiau erdvės. O Panevėžio butų ūkis mano rūsį norėjo išraizgyti vamzdynais. Skirtingai nei gyventojų, mūsų rūsys užima apie 300 kvadratinių metrų ir naudojamas kaip komercinės patalpos. Ilgą laiką čia buvo Panevėžio prekybos sandėliai, kieme likusios ir specialios rampos prekėms iškrauti. Komercinės patalpos šioje vietoje buvo nuo pat namo pastatymo pradžios ir gyventojai apie tai žinojo. Nors gyventojų interesai visada liks svarbesni, džiaugiuosi, kad nors kiek buvo atsižvelgta ir į verslo interesus“, – kalbėjo verslininkas.

Nepatenkintųjų būna visada

Panevėžio butų ūkio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Žukauskas „Sekundei“ teigė, kad namo renovacija jau baigta ir visi darbai atiduoti. Namui suteikta C kategorijos energetinio efektyvumo klasė. Tiesa, yra dalis gyventojų, kurie atliktais darbais nepatenkinti.

„Mes kaip administratoriai prieš porą savaičių buvome sušaukę gyventojų susirinkimą su rangovais ir statytojais. Atrodo, atsakyti buvo visi klausimai. Kitą savaitę dar susitiksime su namo pirmininke ir galutinai išspręsime šią situaciją, nes vilkinimas tikrai nenaudingas nė vienai pusei. Jeigu nebus spėta atiduoti visų reikiamų dokumentų, gyventojai gali nebegauti visų 40 proc. valstybės kompensacijų. Tokios piniginės sankcijos išties būtų skaudžios“, – teigė V. Žukauskas.

Prasidėjus masinei daugiabučių renovacijai vis daugiau atsiranda nepatenkintųjų. Tik ne todėl, kad būtų nekokybiškai atlikti darbai, o dėl to, kad žmonės apskritai nenori renovuoti savo daugiabučio. Taip pat nemažai ginčų kyla, kai name yra negyvenamų ar komercinių patalpų.

„Užtenka, kad name būtų bent 10 procentų nepatenkintųjų renovacija, ir jie diktuoja savo muziką – nuolat kažkuo ir kažkam skundžiasi, net jei renovacija atlikta išties gerai“, – pastebi V. Žukauskas.

Lina DRANSEIKAITĖ