Ar Panevėžys taps bene šešiolikta savivaldybe, kurioje greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugos – verslo rankose? Privačios „greitukės“ pas ligonius skuba Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Visagine, Šilalėje ir kitur. Vis dėlto įkelti koją į rajonus ir miestus privatininkams nėra lengva.
Egzaminas merui
Privati įmonė „Ambulansas“ savo paslaugas Aukštaitijos sostinei siūlo jau trečią kartą. Iki šiol Panevėžio savivaldybės vadovai akistatos su milijonus investuoti nusiteikusiais verslininkais bijojo taip, kad neigiamus atsakymus surašydavo neatsiklausę nei panevėžiečių, nei miesto Tarybos ir net neišklausę pačių verslininkų.
Ar meras Vitalijus Satkevičius elgsis taip pat, kaip jo pirmtakai, paaiškės jau kitą savaitę. Kol kas meras tikina, kad privati greitoji Panevėžyje – diskusijoms atviras klausimas.
Pas ligonį važiavo pusvalandį
Merui ataskaitą apie Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties veiklą rengiantis Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba pripažįsta, kad greitoji pagalba vis dėlto neturėtų likti sunkiai išgyvenančių savivaldybių rankose. Jis įsitikinęs, kad ši paslauga, kaip ir visų kitų specialiųjų tarnybų, turėtų būti pakelta į valstybinį lygmenį.
Tačiau valdininkas teigia nematantis būtinybės šiuo metu Panevėžiui atsisakyti Savivaldybės žinioje esančios GMP ir įsileisti privatininkus. Abiem atvejais greitosios medicinos paslauga miesto biudžetui nekainuotų nė cento.
Panevėžio GMP stotis verčiasi iš ligonių kasų finansavimo už teikiamas paslaugas bei pačios uždirbamų lėšų. Tačiau kasmet Aukštaitijos sostinėje mažėjant gyventojų, senka ir Ligonių kasos skiriami pinigai. Šįmet GMP stočiai skirta 4 mln. Lt, tai yra 400 tūkst. Lt mažiau nei praėjusiais metais.
Nors lėšų mažėja, iškvietimų daugėja. Pernai pas sunegalavusius panevėžiečius greitosios ekipažas skubėjo 25,5 tūkst. kartų. M.Burba pripažįsta, kad sykį ligoniui atvykstančių medikų teko laukti 30 minučių, nors teisės aktuose nurodytas greitosios atvykimo laikas – ne ilgiau kaip 15 min.
Pasak M.Burbos, šįmet skundų dėl ilgai važiuojančios greitosios nesulaukta. Anot jo, vidutiniškai greitoji kelyje sugaišta apie 8 minutes.
Naujų automobilių neįperka
Skyriaus vedėjas pripažįsta, kad mažėjant Ligonių kasos finansavimui GMP stotis priversta ieškoti taupymo resursų. Dėl to budi mažiau brigadų.
Stoties finansines galimybes dar labiau apsunkino „Snoro“ griūtis, nusinešusi apie 700 tūkst. Lt. Iš šiame banke laikyto 1 mln. Lt įstaiga atgavo tik draustiną sumą – apie 300 tūkst. Lt.
Nepaisant to, M.Burba tikina, jog GMP stotis verčiasi ūkiškai ir jau liepą pradės veikti greitesnę medicininę pagalbą turėsianti užtikrinti centralizuota dispečerinė. Vedėjo teigimu, praradusi solidžią banke laikytą sumą įstaiga buvo priversta dalį įrangos pirkti išsimokėtinai.
„Panevėžio GMP stotis veikia rentabiliai, veiksmingai naudoja savo resursus. Vadovas efektyviai reaguoja į pasikeitimus – sumažėjus įkainiams vertina, ko gali atsisakyti“, – mano M.Burba.
Įstaigos automobiliai – vidutiniškai 7–8 metų. Taupanti GMP stotis neleidžia sau pirkti naujesnių nei 5-erių metų mašinų.
„Naujas automobilis būtų per brangus. Bet kuo blogas senas, jei važiuoja tinkamai, vibracija atitinka normas. Seni automobiliai problemų kelia nebent žiemą, kai dėl šalčio sunku juos užvesti“, – svarstė M.Burba.
Darbuotojais pasirūpintų
Dėl gyventojų mažėjimo GMP menkėjantis finansavimas negąsdina „Ambulanso“. Visagine ir Šilalėje jau septintus metus veikiančios įmonės generalinis direktorius Ričardas Ūselis teigia, kad sutaupoma ne ligonių, o valdymo išlaidų sąskaita.
Be to, pasak direktoriaus, už naujus automobilius bendrovė moka keliomis dešimtimis tūkstančių litų pigiau nei tokius pačius per konkursus perkanti ir savivaldybių greitosios pagalbos stotims padalijanti Sveikatos apsaugos ministerija.
Į Panevėžį bendrovė ateitų su savo automobiliais, įranga ir pasiruošusi įdarbinti dabartinės GMP stoties darbuotojus.
Taip įmonė pasielgė ir Visagine, ir Šilalėje.
„Kam mums išradinėti Ameriką ir ieškoti naujų darbuotojų, jei galime priimti tuos pačius“, – patikina R.Ūselis.
Maištautojus įtikino
Šiuo metu „Ambulansas“ atsakymo laukia ne tik iš Panevėžio savivaldybės. Pasak R.Ūselio, su kai kuriomis derybos jau eina į pabaigą.
Direktorius pripažįsta, kad privatininkui įkelti koją į miestus ir rajonus nėra lengva.
„Kai kur susidaro įspūdis, kad Lietuva – tikrai švogerių kraštas, kai kur tiesiog nėra noro pradėti kažką naujo“, – mano R.Ūselis.
Prieš keletą metų „Ambulansą“ įsileidusios Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė pripažįsta privatininko pranašumą prieš iki jo veikusią Savivaldybės GMP stotį. Anot jos, nuo tada skundų ir skandalų dėl greitosios darbo nebegirdėti.
Tačiau merė pamena, kad „Ambulanso“ atėjimui iš pradžių labai priešinosi ir visuomenė, ypač pensininkai, ir politikai. Diskusijos dėl greitosios medicinos paslaugų perdavimo privatininkams Visagine truko metus.
„Mes irgi manėme, kad sveikatos apsaugos reikalai negali būti verslininkų rankose, bet dabar matau, kad privačiame sektoriuje atsakomybė už kiekvieną pacientą daug didesnė nei valstybinėje įstaigoje. Taip pat akivaizdu, kad privatus kapitalas tvarkosi ekonomiškiau – „Ambulanso“ automobiliai nauji, įranga – taip pat, o darbuotojų atlyginimai didesni nei buvusioje Savivaldybės GMP stotyje“, – pažymi D.Štraupaitė.
Atsakomybė didesnė
Grėsmės, kad pelno siekdamas privatininkas gali pradėti taupyti ligonių sąskaita, Visagino merė nemato. Jos nuomone, privati GMP stotis atsidūrusi tarsi po didinamuoju stiklu ir jai klaidos kainuotų brangiau nei iš valstybės kišenės išlaikomai įstaigai.
„Privatininkas bijo sugadinti savo vardą ir stengiasi suteikti kuo geresnę paslaugą. Valstybinės įstaigos gali sau leisti žiūrėti pro pirštus – jose už viską atsako visi, bet ir nė vienas. Visoms savivaldybėms siūlyčiau greitosios paslaugas perduoti privatininkams. „Ambulansas“ iš mūsų neprašo finansavimo. Netgi mes iš jo gauname lėšų. Visagino savivaldybė šįmet įmonei už 150 tūkst. Lt parduoda patalpas greitosios pagalbos stočiai įrengti“, – „Sekundei“ teigė D.Štraupaitė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
