Praneša apie perpildymą
Klaipėdos ligoninės Reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Valavičienė atmintį pavadino žmogaus proto galia įgyti žinias ir jas pritaikyti kasdienybėje.
Žmonių atmintis iš prigimties nevienoda tiek apimties, tiek žinių įsiminimo bei atgaminimo greičio, būdo atžvilgiais. Tačiau visų žmonių atminties galimybės ribotos. „Žmogaus atmintį galima palyginti su kompiuterio atmintimi. Kai ji perpildyta, monitoriaus ekrane pasirodo apie tai pranešanti lentelė arba kompiuteris paprasčiausiai „užlūžta“. Taip ir žmogaus atmintis – kai smegenys nepajėgia įsisavinti daugiau informacijos, iš karto apie tai sužinome. Ir išsigąstame“, – sakė specialistė.
Pastebėję, kad sunkiau įsimena naują ar atgamina seną informaciją jauni ir vidutinio amžiaus žmonės skuba pas gydytoją. Tačiau ne visus atminties sutrikimus reikėtų laikyti liga ar ligos požymiu.
Skundžiasi moksleiviai
Šį pavasarį neurologai jau spėjo sulaukti nemažai prasta atmintimi besiskundžiančių studentų bei moksleivių, ypač dvyliktokų. Besiruošdami artėjantiems egzaminams jaunuoliai neatsitraukia nuo knygų. Vardan aukščiausio vidurkio mokslams aukojantys poilsiui ir miegui skirtą laiką vaikinai ir merginos vieną dieną suvokia, kad nepajėgia įsisavinti informacijos – kelis ar keliolika kartų perskaičius užrašus, atmintyje telieka žinių nuotrupos.
Jaunus žmones apima panika, užvaldo stresas. Netrunka pasireikšti ir tokios būsenos pasekmės, pavyzdžiui, ilgalaikis stiprus galvos skausmas. Jis dar labiau išblaško dėmesį, trukdo susikaupti.
Pasak J. Valavičienės, kita grupė pacientų – perspektyvūs verslininkai, darboholikai. Nuolat skubantys, įvykių centre trokštantys būti veiklūs žmonės ne visada sugeba atlaikyti iš įvairių pusių plūstančio informacijos srauto. Sutrinka dėmesio koncentracija, susilpnėja protinė veikla, kamuoja nuovargis, ilgainiui tampantis lėtiniu.
Pamiršta save
Dėmesio koncentracijos sumažėjimą reikėtų skirti nuo atminties susilpnėjimo ar sutrikimo. Jeigu važiuodamas gatve dažnokai susimąstęs pasuki į priešingą nei reikėtų pusę, tai – ne liga, bet išsiblaškymas. Jeigu tūkstantąjį kartą važiuodamas tuo pačiu keliu suvoki nežinąs kur esi ir kur veda šis kelias, verta sunerimti.
Gydytojos J. Valavičienės teigimu, specialistų pagalbos ieškoti reikėtų tada, kai žmogus jaučia atmintį sutrikus, bet artimieji dar nieko neįtaria. Vėliau aplinkiniai pastebi pasikeitusį draugo, giminaičio elgesį, prastą nuotaiką. Tačiau jis puola gydytis ne atminties sutrikimą, bet… depresiją.
Kai asmuo, dažniausiai vyresnio amžiaus, pradeda pamiršti ne tik reikšmingus asmeninio gyvenimo įvykius ir artimus žmones, bet ir apskritai užmiršta kas esąs, tai liudija progresuojančią ligą. Dažniausiai taip pasireiškia vis daugiau žmonių susargdinanti Alzheimerio liga.
Gydymui – milijonai
Pasak Jolantos Valavičienės, mūsų visuomenėje vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad su amžiumi atmintis turi silpnėti, tai neva natūrali organizmo senėjimo pasekmė. Todėl staiga atsiradęs tėvų ar senelių užmaršumas neįbaugina nei artimųjų, nei jų pačių. Taip užkertamas kelias savalaikei pagalbai, kai protinių funkcijų silpnėjimą dar galima pristabdyti, prailginti kokybišką sergančiojo gyvenimą.
Manoma, kad pasaulyje Alzheimerio liga serga apie 30 mln. žmonių. Prognozuojama, kad vien JAV, kur kasmet silpnaprotystės gydymui skiriama per 110 mlrd. dolerių, po kelių dešimtmečių sergančiųjų bus penkiolika milijonų.
Neapskaičiuota, kiek lėšų tokių ligonių gydymui ir slaugymui skiriama Lietuvoje, tačiau, anot gydytojos, tai brangiai kainuoja. Oficialiai mūsų šalyje įregistruota apie tūkstantį sergančiųjų, tačiau realiai šis skaičius gali būti daug didesnis.
Trečia pagal mirtingumą
Alzheimerio liga kėsinasi į vis jaunesnių žmonių protą, atmintį, psichiką. Jeigu anksčiau įvairios demencijos formos, iš kurių Alzheimerio liga yra dažniausia – ji diagnozuojama 80 proc. atvejų, buvo laikomos vien senolių liga, dabar silpnaprotystė kamuoja ir 40-50 metų žmones. Moterys ja serga dukart dažniau negu vyrai.
Polinkis sirgti gali būti paveldimas, nulemtas galvos traumos, somatinių negalavimų, netinkamų įpročių, socialinių bei ekonominių gyvenimo sąlygų. Pastebėta, kad dažniau suserga menkai išsilavinę žmonės. Paskaičiuota, kad mūsų šalyje rizikos grupei priklauso apie 38 tūkst. gyventojų.
Išsivysčiusiose šalyse Alzheimerio liga pagal mirtingumą užima trečią vietą po vėžio ir kardiovaskulinių ligų.
Nepamiršti atminties
Nuovargio, smegenų perkrovimo nereikalinga informacija sukeltą išsiblaškymą, sumažėjusią dėmesio koncentraciją nuo pirmųjų besivystančios ligos simptomų atskirti gali tik gydytojas, atlikęs išsamius tyrimus. Tada skiriamas specifinis gydymas.
Tačiau ir pats žmogus gali sau pagelbėti. Kol atmintis nepradėjo krėsti liūdnų pokštų, Klaipėdos ligoninės Reabilitacijos skyriaus vedėja patarė nepamiršti kasdien ją lavinti. Specialistė paminėjo kelis paprasčiausius, daug laiko ir pastangų neatimančius metodus.
Atmintį neblogai treniruoja eilėraščių, užsienio kalbų mokymasis – kasdien tereikia išmokti po vieną stulpelį, penkis naujus žodžius.
Nepakenktų vakarais ar laisvalaikiu spręsti kryžiažodžius. Jeigu šis didelės dėmesio koncentracijos ir protinių pastangų reikalaujantis užsiėmimas nevilioja, neblogas būdas įsitikinti, kaip veikia atmintis, yra perskaityti laikraštį ir už keliolikos minučių mintyse atkartoti, apie ką buvo rašoma. Kuo daugiau publikacijose aprašytų įvykių įsimenama, tuo geriau.
Įtemptai besimokantys ar dirbantys asmenys pasitarę su gydytoju retkarčiais gali pavartoti atmintį geriančių vaistų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į darbo ir poilsio režimą, taip pat mitybą. Kuo anksčiau pradedama rūpintis atminties būkle, tuo didesnė tikimybė ligi žilos senatvės išsaugoti gražiausius gyvenimo prisiminimus, reziumavo gydytoja J. Valavičienė.
“Info.lt”
