Lietuva gali didžiuotis pilietiškai nusiteikusiu jaunimu. Tai patvirtina 363 savanoriai, tarp jų ir keletas merginų, kurie nepabūgo išbandymų ir savanoriškai prisiekė ginti tėvynę. Privalomąją karo tarnybą jie atliks Pajuostyje įsikūrusiame Karaliaus Mindaugo husarų batalione.
Lietuvos gynėjų pajėgas pastiprins 363 pilietiškai nusiteikę jaunuoliai.
„Priesaikos ritualas yra šventas ir iškilmingas aktas. Visais laikais laikytis priesaikos buvo šventa pareiga. Sulaužyti priesaiką – didelis nusikaltimas. Ištikimai tarnauti savo šaliai prisiekia karaliai, valstybių vadovai, Seimo nariai, ministrai, teisėtvarkos ir kiti už valstybės valdymą ir žmonių gerovę atsakingi asmenys. Tačiau karys ar kovotojas siekia ne tik ištikimai tarnauti savo šaliai, vykdyti vadų įsakymus, bet ir negailėdamas jėgų ar gyvybės ginti savo valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę“, – šiais žodžiais buvo iškilmingai pradėta nuolatinės pradinės karo tarnybos priesaikos Lietuvai davimo ceremonija.
Per ją 363 jaunuoliai savanoriškai pažadėjo ginti visų mūsų laisvę ir prireikus kovoti, kad būtų išsaugota Lietuvos nepriklausomybė.
Prisiekusiuosius palaimino Panevėžio įgulos kapelionas, majoras Virginijus Veilentas. Jis jaunuoliams linkėjo jėgų tam, kad ištesėtų viską, ką pažadėjo.
Laukia devyni mėnesiai išbandymų
Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius pasveikino savanorius ir pripažino, kad lengva nebus, tad linkėjo jiems stiprybės.
„Jūs šiandien prisiekėte Lietuvai. Tačiau tuo pačiu metu prisiekėte ir davėte pažadą sau ir kolegoms, kurie dabar jums stovi iš kairės, iš dešinės, už nugaros ar priekyje. Mes, kariai, niekada nebūname vieni, visada dirbame komandoje. Todėl nepamirškite, kad prisiekėte ne tik sau. Lengva nebus. Ne tam mes čia ir susirinkome. Ne tam vilkime šią uniformą. Mes esame tam, kad įveiktume visus sunkumus ir būtume jiems pasirengę“, – apie laukiančius išbandymus perspėjo pulkininkas.
Kad per visus devynis mėnesius nebus lengva, prisiekusiuosius perspėjo ir Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadas majoras Rolandas Putnikas.
„Kariams linkiu ištvermės, stiprybės, pasiaukojimo. Bus visko – ir šalta, ir šilta. Tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Noriu paprašyti jūsų, kad tarnautumėte visa širdimi. Vieną dieną tikrai ateis toks momentas, kai jums bus labai sunku ir pradėsite abejoti savo pasirinkimu. Tačiau nesustokite, išgyvenkite ir pamatysite, kad rezultatas atpirks visus sunkumus. Prašau visų čia susirinkusiųjų: kai pamatysite karį mieste, palinkėkite jam stiprybės, nes jie gina Lietuvą, jos laisvę ir nepriklausomybę“, – ragino R. Putnikas.
Nors laukia daug išbandymų, buvusių metų patirtis įrodė, kad motyvacijos turintys kareiviai sugeba ištverti net didžiausius išbandymus. Pasak Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ryšių su visuomene specialisto, vyriausiojo seržanto Vaido Kiškio, praėjusiais metais visi savanoriai buvo nuoširdžiai pasiryžę ginti Lietuvą.
Didžiuojasi vaikais
Į iškilmes susirinkę jaunuolių tėvai teigia besididžiuojantys savo vaikais ir nejaučia liūdesio juos išlydėdami.
Dvidešimt dvejų metų savanorio mama Jūratė tikina, kad didžiuojuosi savo sūnumi.
„Tikrai nejaučiu jokio liūdesio, juk tai sūnui bus puiki vyriškumo mokykla. Manau, kad netarnavusysis kariuomenėje nėra tikras vyras. Matau, kad kai kurie jauni žmonės negerbia savo tėvų, šiurkščiai bendrauja, yra netvarkingi, o kariuomenė – tai savotiška perauklėjimo mokykla, kurioje vaikinai išmoksta paklusnumo ir pagarbos. Tie devyni mėnesiai visai negąsdina, nes jie yra lyg vieni mokslo metai mokykloje. Tad nesuprantu, kodėl kai kurie viską dramatizuoja. Be to, mano sūnus labai norėjo paragauti kareiviškos košės, jau visus metus laukė to“, –„Sekundei“ teigė moteris.
Priesaiką davusio devyniolikmečio mama teigė, kad sūnus savo jėgas nusprendė išbandyti net negavęs šaukimo.
„Mano sūnus svajoja stoti į Karo akademiją, o šie devyni mėnesiai jam bus puiki praktika ir išbandymas. Atlikus tarnybą jam bus lengviau nuspręsti, ar tikrai savo ateitį nori sieti su kariuomene. Tiesą sakant, jokių abejonių jam net nekilo. Priešingai – iš pradžių aš bandžiau atkalbėti, tačiau sūnus manęs nė neklausė“, – pripažino Danguolė.
Lina, dar viena panevėžietė, kurios sūnus artimiausius devynerius mėnesius praleis ne namuose, tikina, kad į miesto centrą atėjo pasižiūrėti renginio. Ji nesutinka su nuomone, kad tėvams sunku išleisti tarnauti savo vaikus.
„Sūnus jau nuo pat mažų dienų norėjo būti kareiviu, ginti Lietuvą. Jis šios priesaikos dienos laukė labiau nei savo gimtadienio. Mes net nesuprantame, kad kam nors gali būti gaila išleisti savo vaiką. Juk tai vyriškumo mokykla. Vaikinas nėra lyg paukštelis narvelyje. Jis turi semtis patirties, vyriškumo ir ginti šalį“ , – teigė savanorio motina.
Aštuoniolikmečio sūnaus ir anūko priesaiką stebėjusios moterys taip pat pritarė minčiai, kad tai yra jaunuolių pareiga.
„Mes niekur jo neišlydime, tai buvo jo pasirinkimas, jo svajonė. O ginti savo tėvynę yra tiesiog būtina“, – tikino pašnekovės.
Inga DAUKINTYTĖ
U. Mikaliūno nuotr.
