Panevėžio politikos padangėje trankosi žaibai. Kandidato į Seimą Vito Matuzo žmona Danutė paskutinėmis dienomis iki rinkimų prabilo apie sutuoktinio oponentų esą sukurptą Matuzų šeimos sunaikinimo planą, savo labdaringą veiklą ir sovietmečiu puoselėtas laisvos Lietuvos atkūrimo idėjas. Tokia D.Matuzienės pa-negirika įžeidė ir papiktino ties Nepriklausomos valstybės ištakomis stovėjusius sąjūdininkus. Kodėl D.Matuzienę jie kaltina įžūliai meluojant?
Prisistatė kovotoja už laisvę
Rinkimų išvakarėse Panevėžio politikos padangėje trankosi žaibai. Kandidato į Seimą Vito Matuzo neskaidriu verslu įtariama žmona Danutė likus trims dienoms iki rinkimų prabilo apie sutuoktinio oponentų, tarp jų ir buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko Povilo Urbšio, neva sukurptą Matuzų šeimos sunaikinimo planą, apie savo labdaringą veiklą, sovietmečiu puoselėtas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo idėjas, istoriniame žygyje „Daukanto taku“ neštą tėvo rankomis pasiūtą Trispalvę bei pažadą dar kai ką priminti buvusiems ir tebesamiems politikams, šiuo metu aktyviai besireiškiantiems miesto Taryboje ir kandidatuojantiems į Seimą.
Toks seimūno žmonos laiškas tarp Panevėžio politikų sukėlė sprogusios bombos įspūdį ir papiktino buvusius sąjūdininkus. Įžeisti Nepriklausomybės aušros veikėjai D.Matuzienės laišką vadina priešrinkimine ode renkant politinius balus į Seimą besitaikančiam vyrui.
Įžvelgia sukurptą sunaikinimo planą
„Didžiuojuosi savo vyru, jo asmeninėmis savybėmis, o ne pareigomis, ir nebegaliu tylėti, kai matau kaip ir mane – ne politikę, bandoma paversti nesąžiningos politinės kovos įrankiu“, – norą apnuoginti sielos skaudulius įvardija D.Matuzienė.
Seimūno žmona Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kaltina apie ją paskleidus įžūlų melą.
Esą tarnybos Viešųjų ryšių departamento atstovas Ruslanas Golubevas teigęs, jog ji, būdama Žemėtvarkos skyriaus darbuotoja, yra susijusi su 72 sklypais. Nors D.Matuzienė kaltina STT atstovą viešai paskleidus melą, tačiau pripažįsta pati nebepamenanti, kuo tiksliai buvo išvadinta – Žemėtvarkos skyriaus darbuotoja ar net vedėja.
„Šiandien, kai visiems akivaizdu, kodėl sukurpęs bylą prieš mane buvęs Panevėžio STT vadovas skubiai prieš Seimo rinkimus neva pasiligoja ir palieka savo postą, esu linkusi manyti, kad Povilas Urbšys ir galėjo būti tos melagingos informacijos tiekėju“, – D.Matuzienė meta kaltinimus rimčiausiam vyro konkurentui rinkimų kovoje.
Anot jos, daugelį metų „bergždžiai bandydami bent maža dalimi prilygti V.Matuzui išmintimi, darbštumu ir padorumu, jo oponentai, tarp kurių ir P.Urbšys, ėmėsi Matuzų šeimos sunaikinimo plano, pavadinto „Ieškokite moters“.
Pareigūnai apstulbinti
D.Matuzienė niekada nėra dirbusi Žemėtvarkos skyriuje, tačiau taip pat ir STT niekada jokiame pranešime nėra seimūno sutuoktinės jame „įdarbinusi“.
„Nežinau, kaip pavadinti tokius D.Matuzienės teiginius – melu ar gynybine pozicija. Visiškai nesuprantu, ką ji norėjo pasakyti, nes niekada nesu taip sakęs“, – kandidato į Seimą sutuoktinę demaskavo šmeižimu apkaltintas R.Golubevas.
STT pranešimuose, kuriuos D.Matuzienė prisitaikė sau, pasak R.Golubevo, kalbama apie kitą asmenį, Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėją Zinaidą Marmokienę. STT pareigūnai aiškinasi, ar ji nepiktnaudžiavo tarnyba leidusi laikinai naudotis 73 valstybinės žemės sklypais su D.Matuziene siejamai „Žilvičių“ kooperatinei bendrovei, laimėjusiai „Panevėžio energijos“ viešųjų pirkimų konkursą.
Sovietmečiu nešė Trispalvę
D.Matuzienė teigia ne tik žodžiais pritarusi „vyro pasiryžimui tarnauti žmonėms“, bet ir stengėsi prisidėti „savo kukliais darbais“ – savo asmeninę piniginę labdaringais tikslais atvėrusi visuomeninėms organizacijoms, gydymo įstaigoms, menininkams.
„Akivaizdu, kad tai, ką normalus žmogus laiko gėriu, kėlė vis didesnį susierzinimą V.Matuzo politiniams oponentams“, – rašo D.Matuzienė.
Ji teigia kurį laiką jautėsi sekama, po to – sulaikymas, pareiškiami įtarimai korupcija.
„Sekundės“ laikraštyje skelbtame interviu P.Urbšys pasakė, kad dabar mafija vaikšto su kostiumais. Tikrai. Tą naktį ir pas mane atvažiavo vyrai su kostiumais. Ieškoti to neįveikiamo Matuzo moters“, – pasakoja D.Matuzienė.
Tačiau, anot jos, rimtai įsiutusi, kai P.Urbšys žiniasklaidoje viešai ją apkaltino neva „būdama bendrabučio komendante (nors dirbau Gyvenamojo ūkio baro viršininke) skriaudžiau sąjūdininkus“.
D.Matuzienė laiške pasakoja apie savąją kovą už Lietuvos laisvę, dar 1974-aisiais „Ekrano“ gamykloje kartu su žygeiviais, knygos bičiulių draugijos nariais puoselėjusi Laisvos Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo idėjas.
„Noriu žiūrėdama į akis paklausti Jūsų, P.Urbšy, ir kitų, save laikančių ypač nusipelniusiais ir tarsi užsikirtusios plokštelės kartojančių – kur buvo V.Matuzas sausio 13-ąją: kiek jums metų tada buvo, kai aš, tėvo rankomis pasiūtą Trispalvę žygyje „Daukanto taku“ nešiau?“ – pareiškė D.Matuzienė.
Paliko intrigą
Politiko sutuoktinė pažadėjo ateityje dar papasakoti, ką patyrusi, kai vyrui jau dirbant miesto meru buvo atleista iš „Ekrano“ ir nesulaukė net menkiausio darbo pasiūlymo, aprašysianti ir savo 25-erių metų patirtį gamykloje. O buvusius to meto ir tebesamus politikus – Gemą Umbrasienę, Julių Beinortą, Juozą Bečelį, Vitalijų Satkevičių perspėjo taip pat turinti ką priminti.
Ažiotažą sukėlusį laišką D.Matuzienė užbaigė lyriškai – miesto poetės Elvyros Pažemeckaitės prieš keletą metų V.Matuzui dedikuotomis jausmingomis eilėmis.
Šiuose Seimo rinkimuose E.Pažemeckaitė jau reiškia paramą V.Matuzui pirštinę metusiam P.Urbšiui.
Atsiprašė sumaišęs titulus
Susidorojimu su Matuzų šeima kaltinamą P.Urbšį stebina, kodėl buvusiais jo kolegomis panevėžiečiais pareigūnais nepasitikinti įtariamųjų pora iki šiol nesikreipė į Generalinę prokuratūrą, kad ši perimtų tyrimą. P.Urbšiui keista, kad net premjeras Andrius Kubilius nepasinaudoja savo galimybėmis atkreipti Generalinės prokuratūros dėmesį į rezonansinę bylą, kad nekiltų abejonių dėl tyrimo objektyvumo.
„Manyčiau, tai parodo, kad, ko gero, Matuzai patys žino, jog šioje byloje surinkti įrodymai yra pakankamai svarūs. Tai patvirtina ir V.Matuzo elgesys. Pakviestas apklausai jis du kartus atsisakė duoti parodymus.
Tai primena veiksmus, kokių imasi elementarūs kriminaliniai nusikaltėliai. Jie atsisako duoti parodymus, nes žino, ką yra padarę. Bet jiems nenaudinga bendradarbiauti su teisėsauga, nes gali tik apsunkinti savo padėtį.
Todėl jų pozicija – neduoti parodymų ir išnaudoti visas galimybes sužinoti, kokie įrodymai yra surinkti“, – teigė P.Urbšys.
Buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas pripažįsta turintis už ką atsiprašyti D.Matuzienės.
Aleidimo P.Urbšys prašo už tai, kad duodamas interviu ją išvadinęs bendrabučio komendante, nors, pasirodo, D.Matuzienė ėjo Gyvenamojo ūkio baro viršininkės pareigas.
Buvęs pareigūnas kitų savo žodžių, pasakytų apie Matuzus, neišsižada.
„Patvirtinu, kad bendrabučio gyventojams, aktyviai dalyvavusiems Sąjūdžio veikloje, susidarė nuomonė, kad D.Matuzienė nepritarė jų vykdomai veiklai“, – patvirtino P.Urbšys.
Jam neteko girdėti, kad D.Matuzienę būtų kada minėję ir Nepriklausomos Lietuvos idėją puoselėję žygeiviai.
Kaltina meluojant
Tą patvirtina ir giliame sovietmetyje laisvos Lietuvos idėją puoselėjęs, 1990-ųjų Nepriklausomybės Akto signataras Julius Beinortas. Jis, kaip ir D.Matuzienė, dirbo „Ekrano“ gamykloje.
Pasak J.Beinorto, D.Matuzienė, tada buvusi D.Gataveckiene, niekada nėra dalyvavusi žygeivių veikloje, o tuo labiau „Daukanto taku“ nešusi Trispalvės.
Žygius „Daukanto taku“ žygeiviai pradėjo rengti 1975-aisiais, taip pagerbdami 21 metų Simono Daukanto kelionę pėsčiomis iš pamario mokytis į Vilnių. Tačiau, pasak J.Beinorto, iki 1988-ųjų jokios Trispalvės žygeiviai nėra iškėlę.
„Net mūsų emblema buvo nešokiruojama, kad neprisikabintų saugumas. D.Matuzienė nėra dalyvavusi nė viename „Daukanto taku“ žygyje, niekur ji su Trispalve su mumis nekeliavo, o aš tam laikui turiu labai gerą atmintį. Kaip galima taip kalbėti! Sąjūdyje buvau nuo pirmų dienų, bet Matuzų jame niekada nesutikau“, – pasipiktino J.Beinortas.
Miesto Tarybos narys krikščionis demokratas įtaria, kad D.Matuzienei užkliuvęs už labai netolimą laiką.
„Kai Seimas atėmė V.Matuzui teisinę neliečiamybę, Panevėžio krikščionims demokratams paviešinau Seimo posėdžio įrašą ir pasakiau, kad kaip ten bebūtų, reikia padėti pačiam mandatą ir leisti pareigūnams apklausti. O V.Matuzas vengia apklausų“, – „nuodėmę“ mato J.Beinortas.
Jaučia rinkimų skonį
D.Matuzienės laiške paminėtas V.Satkevičius tikina taip pat nė nenutuokiantis, ką tokio svarbaus seimūno žmona jam turėtų priminti.
„Kas galėtų paneigti, kad tas laiškas pasirodė ne todėl, kad čia pat rinkimai?
Kai D.Matuzienė turėjo problemų su teisėsauga, V.Matuzas irgi ją gynė.
Dabar tą daro jo žmona. Man tai atrodo natūralu ir žmogiška“, – mano V.Satkevičius, su V.Matuzu susirungsiantis dėl rinkėjų balsų.
Seimūno žmonos atvertą širdį kaip rinkimų šou įvertino ir D.Matuzienės paminėtas J.Bečelis.
„Jei man taip skaudėtų, aš irgi išreikščiau savo skausmą, bet kam reikia juodinti ir kaltinti kitus. Aišku, tas laiškas rinkiminis“, – mano miesto Tarybos narys.
D.Matuzienės užmintos mįslės intriguoja ir G.Umbrasienę. Ji prasitaria dirbdama su V.Matuzu visada jautusi esanti nepatogi.
„Kai buvau Panevėžio apskrities viršininkė ir Regiono plėtros tarybos pirmininkė, tuometis meras V.Matuzas su manimi taip elgdavosi, kad kiti merai jį stabdydavo.
Jei valstiečiai liaudininkai nebūtų palaikę interpeliacijos V.Matuzui, vargu ar būtų įvykęs valdžios perversmas ir jis būtų išsviestas iš posto“, – mano G.Umbrasienė.
Dėkoja žmonai
Pats V.Matuzas nedaugžodžiauja apie žmonos laišką. Jis teigia esantis jai dėkingas ir nesiimantis vertinti tokio sutuoktinės pasiryžimo atsiverti.
„Dėkoju žmonai Danutei už palaikymą, supratimą ir jos stiprybę. Nesiimu vertinti jos laiško pasirodymo aplinkybių.
Toks buvo jos sprendimas, kurį gerbiu. Juolab nesiimu vertinti kai kurių asmenų keistų emocijų, kurias iššaukė šis laiškas“, – teigė Seimo narys.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
