Nuo seno žmonės sakydavo, kad kiekvienai ligai kokia nors žolelė išauga.
Penkių tūkstančių metų senumo papirusuose užrašytuose receptuose rekomenduojama valgius gardinti kalendromis, mėtomis, kiečiais, cinamonu ir šafranu. Senovės graikai taip pat labai vertino prieskoninių žolelių naudingąsias savybes. Tai patvirtina Hipokrato traktatai.
Pasak senovės išminčių, šios žolelės ne tik suteikia patiekalui nepakartojamą skonį, bet ir gydo kosulį, peršalimo, širdies, nervų sistemos ir kitas ligas. Kaip tvirtina statistika, daugiau kaip pusė vaistų gaminami iš augalų. Tačiau gydomaisiais tikslais geriausia vartoti šviežius žalius augalus, nes tik tokie turi daugiausia naudingų medžiagų ir vitaminų.
Fitoterapeutai rekomenduoja ir šaldytas žoleles. Prieš vartojant jas reikia ištraukti iš šaldytuvo ir susmulkinus užpilti verdančiu vandeniu. Atitirpinti nereikia, nes tada jos praranda gydomąsias savybes. Prieš užšaldydami mėtas, jas suvyniokite į foliją, petražoles, šalavijus ir čiobrelius sudėkite į sandarų plastikinį indelį. Rozmarinų ir bazilikų lapelius apibarstykite druska, o prieš vartodami nukratykite.
Levandos. Jomis dar senovės Romoje
gydydavo infekcines ligas. Levandos pasižymi antiseptinėmis savybėmis, naikina
bakterijas ir virusus.
Mairūnai. Jie rekomenduojami
sergantiesiems virškinamojo trakto, nervų ligomis, anemija.
Krapai. Juos vartojo esant
hipertonijai, širdies ritmo sutrikimui, aterosklerozei, meteorizmui, skaudant
pilvui.
Čiobreliai. Senovėje čiobreliai buvo
laikomi vaistais nuo visų ligų. Jie padeda esant hipertonijai, aterosklerozei,
bronchitui, pneumonijai, sergant skrandžio ir žarnyno ligomis.
Rozmarinai. Juos vartojo sergant
žarnyno, kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis, neturint
apetito.
Kalendrų lapeliai žadina apetitą,
gerina miegą, mažina kraujo spaudimą, reguliuoja medžiagų apykaitą.
Bazilikai. Pavadinimas kilęs iš
egzotiško žodžio basileus – karalius. Pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu.
Malšina galvos skausmą, gerina virškinimą ir miegą.
Petražolės. Jos pagerina sergančiųjų
širdies ligomis būklę, gydo inkstus, šlapimo pūslę, stiprina imunitetą.
Melisos. Teigiamai veikia širdies
darbą, ramina nervus, stimuliuoja smegenų veiklą.
Kiečiai. Jie gydo žaizdas, peršalimo,
virškinimo ir žarnyno ligas, reumatą, gerina kraują, malšina dantų
skausmą.
Gelsvės. Puiki šlapimą ir tulžį
varanti priemonė, valo kraują ir kraujagysles, normalizuoja skrandžio
veiklą.
Mėtos. Veikia raminamai, stip-rina,
kai trūksta energijos, jėgų, turi antiseptinių savybių.
Parengė
R.Ukrinaitė
