Apie netikėtai užklupusią ir jo aktyvų gyvenimą visai kita kryptimi pasukusią onkologinę ligą panevėžietis Kazimieras Petraitis šiandien pasakoja be jaudulio, atvirai. Vyras mano, kad jo patirtis gali būti naudinga kitiems, į tokį pat skausmingos nevilties ratą patekusiems žmonėms.
Įdėjo daug pastangų
Kraujo vėžiu prieš trejetą metų susirgęs, labai greitai šios ligos nualintas, vos per kambarį pereiti galėdavęs vyras šiandien visiškai sveikas. Tai patvirtino ir jo gydytoja, hematologė Jūratė Daubarienė.
Ligonis vartojo visus gydytojos paskirtus vaistus, laikėsi jos nurodymų, bet ir pats ieškojo galimybių pasveikti.
Sveikata nesugrįžo tarsi burtų lazdele mostelėjus. Norėdamas atsikratyti sunkios, klastingos ligos, K. Petraitis įdėjo daug pastangų – domėjosi, skaitė, griebėsi eksperimentų, skaičiavo, derino ir, iš savo mitybos visiškai pašalinęs angliavandenius, ligonis sulaukė stulbinančių rezultatų – pasitraukė liga, sustiprėjo sveikata, sugrįžo jėgos ir net plaukai atsikratė šarmos.
Silpo sveikata
K. Petraitis panevėžiečiams ir rajono gyventojams gerai žinomas žmogus, jis Panevėžio kredito unijos įkūrėjas, jos vadovas.
Visada aktyvus, besisukantis įvykių sūkuryje vyras prieš keletą metų, kai jam buvo 62-eji, vis dažniau pradėjo jaustis prastai. Birželio mėnesį išvykęs į ekskursiją į Sankt Peterburgą pasigrožėti baltosiomis naktimis juto, jog kažkas ne taip. Nors nieko neskaudėjo, ėmė atsilikti nuo grupės, pavargti, vis dažniau norėjosi prisėsti pailsėti.
Po kurio laiko nuvykęs į Klaipėdą, į Jūros šventę, pasijuto visai blogai – artimiesiems teko kviesti greitąją. Dar prieš porą mėnesių buvęs sveikas ir stiprus vyras neteko jėgų, nebegalėjo nė žingsnio žengti.
Greitosios pagalbos automobiliu nuvežtas į Klaipėdos ligoninę, ten praleido savaitę, tačiau medikai taip ir nenustatė, dėl kokios priežasties vyrui pasidarė bloga, kodėl jis nebeturi jėgų. Visi atlikti tyrimai rodė, kad žmogus sveikas.
Laiko skyrė nedaug
K. Petraitį iš Klaipėdos pervežė į Santariškių ligoninę sostinėje. Ten iš pradžių medikai irgi nesuprato, kas nusilpusiam ligoniui nutiko. Tik antrą kartą atlikus tyrimus paaiškėjo – kraujo vėžys, trečia stadija.
„Man buvo skirti vieneri, na, gal kiek daugiau gyvenimo metų. Apie pasveikimą nebuvo jokios kalbos“, – „Sekundei“ pasakojo K. Petraitis.
Jis pasitraukė iš aktyvaus gyvenimo, paliko Kredito uniją, atsisakė kitos veiklos. Prasidėjo visiems onkologinėmis ligomis sirgusiems žmonėms gerai pažįstamas gydymo periodas – saujos vaistų, chemoterapija, ligoninės.
„Buvau daržovė. Kėdės prisilaikydamas vos galėdavau pereiti per kambarį, į procedūras vežiodavo vežimėliu, koridorių buvo sunku pereiti. Atėjus suvokimui, kad artėja gyvenimo pabaiga, vis dėlto šmėkščiodavo mintis, o gal dar būtų galima ką nors padaryti, kaip nors gelbėtis“, – pamena buvęs sunkus ligonis, dabar jau įveikiantis visus namų ūkio, sodo, daržo darbus.
Pakeitė mitybos principus
Prisiminęs kadaise perskaitytą literatūrą, lankytas gydytojos Filomenos Taunytės paskaitas, K. Petraitis tarsi šiaudo griebėsi badavimo.
„Septynias dienas gyvenau vien tik vandeniu. Artimieji barė, priekaištavo, sakė, kad šitaip negalima, ir taip esu nusilpęs, netekęs daug svorio, o dar tokius eksperimentus su savimi darau“, – pasakoja vyras ir prisipažįsta, kad badavimas jam nebuvo sunkus. Jis neturėjo apetito, organizmui užtekdavo tik vandens, ir laikas praėjo labai greitai.
Nors sveikata nesustiprėjo, tuo metu kažkas įvyko žmogaus sąmonėje.
„Pradėjau tikėti, kad gyvensiu, mintys tarsi nušvito. Vis dėlto supratau, kad badavimo negana“, – sako K. Petraitis.
Tarsi kažkieno specialiai atsiųsta į ligonio rankas pateko knyga „Naujoji priešvėžinė mityba. Kaip sustabdyti vėžio geną“. Perskaitęs, kad atsisakius angliavandenių vėžio ląstelės bus priverstos trauktis, tą pačią dieną pakeitė mitybą.
Nuo tada šios knygos jau nebepaleido iš rankų, vartė ją kasdien kaip maldaknygę. Pabraukti sakiniai, lapelių prikaišioti puslapiai rodo, kad skaitytojas – labai atidus.
Tos knygos patarimų pagrindu pradėta grįsti ir visada bus grindžiama K. Petraičio mityba. Jis įsitikinęs, kad visiškas angliavandenių atsisakymas padėjo jam vėl pakilti ant kojų.
Darė eksperimentus
Tos pačios dietos be angliavandenių laikosi ir K. Petraičio žmona Nijolė, su kuria drauge nueitas 47 metų bendro gyvenimo kelias. Tiesa, moteris šypsodamasi prisipažįsta kartais pasimėgaujanti bulviniais blynais ar kitais neleistinais patiekalais, bet šiaip jai labai patinka ir tinka naujoji mityba.
Pradėjusi taip maitintis nebejaučia jokių sveikatos problemų, normalus tapo kraujo spaudimas. „Sveika, skanu, sotu“, – apie šeimos mitybą sako moteris.
Abu sutuoktiniai sutartinai tvirtina, kad atsisakius cukraus, visų grūdinių kultūrų ir jų gaminių, taip pat bulvių ir kitų angliavandenių turinčių produktų, jie nealkanauja, visada sočiai pavalgo.
K. Petraitis labai rimtai vadovavosi patarimais ir visiškai išbraukė angliavandenius iš savo valgiaraščio.
Jeigu nežinojo, ar produktų sudėtyje yra angliavandenių, – pats aiškinosi. Nusipirkęs aparatą, parodantį cukraus kiekį kraujyje, pats imdavo sau kraują ir aiškindavosi rezultatus.
„Niekur negalėjau rasti informacijos, ar yra angliavandenių pekininiuose kopūstuose. Tad pirmiausia aparatu nustatydavau cukraus kiekį savo kraujyje, paskui pavalgydavau patiekalą iš tų kopūstų ar kokių kitų produktų, o po kurio laiko vėl matuodavau cukraus kiekį. Jeigu tik cukraus kiekis būdavo padidėjęs, iš karto to produkto atsisakydavau “, – pasakoja K. Petraitis.
Produktų užtenka
Kad cukrus yra vėžio ląstelių maitintojas, regis, žino kiekvienas, daugiau ar mažiau domėjęsis onkologinėmis ligomis. K. Petraitis šias žinias pritaikė savo gyvenime ir laimėjo.
Vis dėlto dažnas gali nesuprasti, kuo minta žmogus, atsisakęs, atrodytų, būtiniausių produktų: duonos, makaronų, ryžių ir visų kitų kruopų, bulvių, ankštinių ir kt.
Tačiau, pasirodo, ir be visų šių išvardintų produktų yra ką valgyti. Ant Petraičių šeimos stalo – mėsa, žuvis, kiaušiniai, daržovės, tiesa, kai kurios ne šviežios, o tik raugintos (agurkai, morkos, kopūstai). Vaisių valgoma labai nedaug – net obuoliai tinka tik rauginti.
Gegužę pradėjęs maitintis išimtinai tik pagal naują receptūrą, rugsėjo mėnesį K. Petraitis jau galėjau lipti ant stogo jo taisyti. Neseniai dar buvęs sunkus ligonis dabar vyras nebegeria jokių vaistų, jo tyrimų rezultatai geri. Vis dėlto medikų stebėjimo, gydytojos patarimų neatsisakė – nuolat nueina pasitikrinti.
Bet žino, jog prie įprastos mitybos grįžti nebegalės. Jau girdėjo ne vieną atsitikimą, kai maitinęsis be angliavandenių žmogus pasveiko, bet, pabandęs mėgautis įprastu maistu, vėl atkrito. Leistinas angliavandenių kiekis per dieną – iki 30 gramų.
Skanu ir sveika
Ką valgo Petraičių šeima? Štai tos dienos, kai „Sekundė“ lankėsi jų šeimoje, valgiaraštis. Pusryčiams K. Petraitis išsikepė kiaušinienės su lašinukais ir svogūnais – iš vieno kiaušinio ir trijų trynių, patiekalą valgė su raugintais agurkais ir, aišku, be duonos.
Arbatos, kavos vyras negeria, tik vandenį – vadovaujasi principu, jog gryno ir tyro gamtos produkto neverta kuo nors užteršti.
Pietums žmona išvirė tirštos daržovių sriubos, kuri yra labai soti – nereikia jokio kito patiekalo. Į sriubą dedama šoninės, šaltienos drebučių, pomidorų, kopūstų, cukinijos, o balinama plaktu kiaušiniu.
Pietums šeima mėgsta išsikepti cukiniją, išgremžtą ir prikimštą maltos mėsos su prieskoniais.
Pieno produktus jie valgo tik raugintus, – grietinę, raugintą pieną. Sūriai ant Petraičių stalo – tik fermentiniai.
Pavakariams jie valgė šaldytų uogų, o vakarienei buvo su poru troškinti topinambai, pagardinti spirgučių padažu.
Vietoj bulvių puikiai tinka topinambai bei pastarnokai, kurių Petraičiai užsiaugina patys.
Iš Pandoros skrynios
Legenda apie Pandoros skrynią byloja, kad graikų mitų veikėja, nepaisydama draudimo, atvožė skrynios dangtį ir paleido į pasaulį bėdas ir nelaimes.
„Toje skrynioje buvo ir grūdo sėkla, jos geriau buvo ir neišleisti ir neišmokyti žmonių valgyti grūdinių kultūrų, nuo kurių prasideda daug ligų“, – svarsto K. Petraitis.
Neseniai internete jis perskaitė apie paleomitybą. Rašoma, jog paleodietos besilaikantys asmenys gali valgyti visus vaisius ir daržoves, gyvulių mėsą ir žvėrieną, kiaušinius, žuvis ir kitas jūros gėrybes, riešutus ir sėklas. Tačiau jie visiškai atsisako produktų, savo sudėtyje turinčių grūdų ir pieno. Taip, sakoma, galima ilgai išlikti sveikiems ir net ligas išsigydyti.
„Skaitau ir stebiuosi, ogi viskas taip pat, kaip ir aš maitinuosi“, – sako vyras.
Savo kailiu patyręs, kiek daug gali pakeista mityba, K. Petraitis pritaria posakiui: „Pasakyk, ką valgai, pasakysiu, kokia tavo sveikata.“
Sukrečiančią diagnozę išgirstantiems onkologiniams ligoniams K. Petraitis sako: „Vėžio diagnozė – ne mirties nuosprendis. Pasveikti galima.“
Tikėjimas ir sėkmė
Gydytoja hematologė Jūratė Daubarienė sako, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus ir ne kiekvienam tinka kito sėkmingai naudota dieta.
„Vėžį galima nugalėti, bet tam reikia ir vaistų, ir dietos, ir žmogaus nusiteikimo, tikėjimo, sėkmės“, – teigia gydytoja.
Savo buvusi ligonį K. Petraitį ji apibūdina kaip labai protingą, apsiskaičiusį, kantriai savo tikslo siekusį žmogų.
„Jis ne aklai, ne fanatiškai puolė laikytis perskaitytų taisyklių, o viską apskaičiuodamas, stebėdamas, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų“, – sako J. Daubarienė.
Gydytoja teigia esanti hematologė, o ne dietologė, todėl negalinti komentuoti dietų. O jų šiais laikais yra daug ir pačių įvairiausių.
Kaip maitintis sergant onkologine liga, prirašyta daug knygų, tačiau vienareikšmiško atsakymo nėra. Vėžinės ląstelės yra nesubrendusios, joms reikia angliavandenių, baltymų, vitaminų. Jei nutrūksta kurios nors medžiagos tiekimas, vėžinė ląstelė gali žūti. Tačiau negaunant reikiamų medžiagų silpnėja imuninė sistema.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
