Į kiekvieną daiktą ar reiškinį galima žiūrėti dvejopai – įprastu, kasdieniu arba nauju, tarsi pirmą kartą reginčiu žvilgsniu.
Sudėtingas galvosūkis
Akys šį kartą kryps į Panevėžio centrą, tiksliau – į šioje svarbiausioje miesto dalyje vykstantį eismą. Pradėjus domėtis paaiškėja, kad vienoks eismo organizavimas atrodo vietiniams, kasdien šiomis gatvėmis važinėjantiems, kitoks – retai į Panevėžį užsukantiesiems.
„Eismas Panevėžyje vyksta atvirkščiai“, – pareiškė iš automobilio Laisvės aikštėje išlipęs žinomas televizijos žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas.
Jis prisipažino Aukštaitijos sostinėje nesantis dažnas svečias. Užsukęs su reikalais, visuomet įsijungia kelių navigaciją, nes kitaip susigaudyti mūsų mieste jam gana sudėtinga. Ypač trikdo tai, kad yra daugybė vienos eismo krypties gatvių. Pažvelgęs į žemėlapį, pasak svečio, gal ir lengvai suprastum, kaip patekti į miesto centrą, bet važiuojant automobiliu tai tampa gana sudėtingu galvosūkiu.
„Kad pastarąjį kartą išlaviruočiau iš miesto centro į autostradą Vilniaus link, teko pasitelkti navigaciją, ji siūlė važiuoti tiesiai. Jau nebepamenu, kiek plytų tiesiogine ir perkeltine prasme teko pervažiuoti“, – žinomas žurnalistas užsiminė apie vienpusį eismą ir itin prastą Panevėžio gatvių būklę.
Norėtų kitos krypties
Neseniai Panevėžyje darbo reikalais pradėjęs lankytis vadybininkas Vaidas sakė, kad kelis kartus išsiruošęs į miesto centrą automobiliu nesugebėjo į jį nuvykti, nes visose gatvėse stovėjo eismą draudžiantys ženklai, o nuorodų, kaip juos aplenkti ir patekti centrą, nesimatė jokių.
„Supratęs, kad į miesto centrą nenuvažiuosiu, tiesiog palikau automobilį ir patraukiau pėsčias“, – pasakojo Vaidas. Jis į miesto centrą vyko nuo „Cido“ arenos pusės, kur įmonė jam išnuomojo butą.
„Keista, kad patekti į gražiausias vietas – Laisvės aikštę, Senvagę, prie kunigaikščio Aleksandro skulptūros – automobiliu yra sudėtinga“, – stebėjosi Panevėžio svečias.
Klausimas, ar siauromis Elektros ir Vasario 16-osios gatvėmis, kur dviejų pusių eismas gal ir neįmanomas, automobiliai negalėtų važiuoti priešinga kryptimi – iškeliamas nebe pirmą kartą.
Vaido nuomonę apie galimybę šiomis gatvėmis važiuoti ne nuo J. Basanavičiaus, bet nuo Respublikos gatvės jau buvo išsakę ir kiti žmonės. Miesto svečiams atrodo, kad taip būtų patogiau, o ir vaizdas keleivių akims atsivertų patrauklesnis.
Pasiūlymas nepatiko
„Savo nuomonę apie automobilių judėjimą miesto centre aš išsakiau dar prieš porą metų, bet už tai iš manęs buvo išsityčiota. Todėl dabar nebenoriu nieko komentuoti. Einu į priekį ir daugiau nebegrįžtu prie to klausimo “, – tikino Juozo Miltinio dramos teatro direktorius Romualdas Vikšraitis. Šios įstaigos vadovas mano, kad daugelis jo pasiūlymų Panevėžyje buvo tiesiog išjuokti, gerai net neapsvarsčius esmės.
Pradėjęs vadovauti J. Miltinio dramos teatrui R. Vikšraitis siūlė pertvarkyti transporto eismą miesto centre.
„Sekundė“ tuomet savo skaitytojams buvo pateikusi direktoriaus nuomonę, kad Panevėžio įvaizdis jo svečių ir vietinių akyse pakiltų, jei įvažiavusiesiems į Elektros gatvę prieš akis atsivertų ne teatro kiemas, o fasadas ir J. Miltinio paminklas.
Tam R. Vikšraitis siūlė keisti daugelį dešimtmečių nusistovėjusią tvarką – į vienpusio eismo Elektros gatvę įvažiuoti ne iš J. Basanavičiaus, bet iš Respublikos gatvės. Teatro vadovas tuomet sakė, kad pakeitus eismo kryptį J. Miltinio dramos teatras taptų savotišku kelrodžiu, o dabar svarbiausias Panevėžio simbolis važiuojantiesiems lieka nepastebimas.
Savo nuostabą, kad į miesto centrą negalima įvažiuoti iš J. Basanavičiaus gatvės Elektros gatve, buvo išreiškęs ir ne vienas Panevėžio svečias.
Susisuka galva
Elektros gatvėje „Sekundės“ kalbinta pora iš Švedijos taip pat teigė nepatenkinta eismu miesto centre. Po Baltijos šalis keliaujantys užsieniečiai stebėjosi sudėtingu miesto eismo reguliavimu. Centre esantį viešbutį, net pasitelkę moderniausią navigaciją, jie pasiekė vos iš trečio karto. Pavažinėję ratais po miesto centrą, vėliau vaikščiodami nustebo, kad viskas čia aišku ir suprantama, tik eismas, kaip toje pasakoje, vis bando susukti galvą ir paklaidinti. „Visur Europoje stengiamasi taip reguliuoti eismą, kad visi atvažiuotų tiesiai į miesto centrą, kur yra svarbiausi objektai – viešbučiai, kavinės, lankytini pastatai. Panevėžyje viskas atvirkščiai: dauguma kelių veda aplink ir susisukus galvai labiausiai norisi nerti Rygos link“, – juokavo pirmą kartą vienai parai Panevėžį į savo turistinį maršrutą įtraukusi švedų pora.
Panevėžio turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė, sužinojusi apie miesto svečių skundą, tikino per ilgus darbo metus pirmą kartą išgirdusi tokią nuomonę.
„Atvirkščiai – judėjimo kryptis Panevėžyje gana logiška. Atvykstantiesiems iš Vilniaus, Kauno ir net iš Rygos nėra net kur pasiklysti, visi keliai veda į centrą“, – tikino direktorė.
Jos teigimu, Panevėžyje nėra nė vieno turistinio objekto, prie kurio nebūtų galima privažiuoti.
„Nepatenkinti, ko nors Panevėžyje nerandantys turistai – išimtis, o ne taisyklė. O jeigu kyla neaiškumų, kviečiame atvykti į Turizmo informacijos centrą – turime miesto žemėlapių įvairiomis kalbomis, juos dovanojame, kad visiems būtų lengviau orientuotis“, – sakė D. Tankūnaitė.
Eismas – kaip visur
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio viršininkas Einis Kudžma, išgirdęs miesto svečių nuomonę apie ne visai tinkamai sureguliuota eismo miesto centre, nustebo.
„Sutinku, kad pirmą kartą atvykusiesiems gal ir atrodo klaidu, bet juk ir į kitus miestus nuvykus reikia žinoti, kaip patekti į patį centrą. Daug kur aplink centrą yra vienpusio judėjimo gatvės, pavyzdžiui, Rokiškyje, kituose miestuose. Neįvažiuosi kur užsinorėjęs nei Vilniuje, nei Kaune. Svečiams reikia taikytis prie miesto eismo reikalavimų“, – sakė viršininkas. Jo nuomone, tokia tvarka Panevėžyje nusistovėjo ne iš piršto išlaužus – buvo atliekami tyrimai, aiškinamos sąlygos, galimybės, tiriami srautai.
„Atvažiavus iki J. Masiulio knygyno, kuris jau yra miesto centre, – ir teatras, ir Senvagė ranka pasiekiami. Vasario 16-osios, Elektros gatvės tikrai per siauros, kad jose galėtų būti organizuotas dviejų pusių eismas. O pasukti eismą priešinga kryptimi, kad kas nors važiuodamas galėtų pamatyti gražesnį vaizdą, – nerealu“, – tvirtino E. Kudžma.
Jis priminė, kad pasirinktą teisingą kryptį gali įrodyti ir tai, jog centre eismas iš tikrųjų saugus, čia nesusidaro kamščių. „Neatsimenu, kad Elektros ir kitose centrinėse gatvėse būtų įvykę avarijų“, – teigė viršininkas.
Vis dėlto kasdien po miesto centrą važinėjantys taksistai priekaištų dėl eismo turi.
„Paėmus keleivį miesto centre kartais tenka sukti didelius ratus, kad patektum į norimą gatvę. Eismo organizavimu pirmiausia turėtų būti nepatenkinti keleiviai, jiems tenka važiuoti ilgiau ir mokėti brangiau“, – sakė bendrovės „Meida“ vadybininkas Aivaras Petkas.
Didelė problema visiems panevėžiečiams – vienpusio judėjimo Ukmergės gatvėje ruožas, vedantis į turgų. Grįžtant tenka ilgai sukinėti, kol išvažiuoji. A. Petkas aiškino, kad, pavyzdžiui, paėmus keleivį iš „sasiska“ vadinamo namo, tenka ilgai sukti, kol pataikai reikiama kryptimi.
„Keistinų dalykų, spręstinų eismo problemų miesto centre tikrai yra“, – mano taksi vairuotojai.
Norėtų pakeitimų
Puikiai savo miestą pažįstančių panevėžiečių nuomonė apie centrą labai skirtinga. Įpratusiesiems prie dabartinės tvarkos ir net įsivaizduoti negalintiesiems, kad gali būti kitaip, šiurpą kelią mintis apie kokius nors pasikeitimus ar eismą priešinga kryptimi.
Kitiems norisi, kad gimtajame mieste būtų jaukiau, patogiau, saugiau, tad pasikeitimams pritaria, patys teikia pasiūlymų.
Sužinojęs, kad „Sekundės“ redakcija gvildena eismo Panevėžio centre temą, dienraščio skaitytojas ponas Viktoras pareiškė savo pastabas.
Jam atrodo, kad prie miesto Savivaldybės durų įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės neturėtų būti. Ji gadina visą centro vaizdą.
„Pati miesto širdis, kur turėtų plevėsuoti vėliavos, žydėti gėlės, dabar užgrūsta automobiliais. Atrodo, kad net kelių žingsnių Savivaldybės darbuotojai negali žengti, būtinai jiems reikia privažiuoti prie įstaigos durų. Nė viename mieste taip nėra. Tokia aikštelė – rakštis miesto širdyje“, – sako skaitytojas.
Jis norėtų, kad savo nuomonę apie miesto centrą išsakytų ir kiti panevėžiečiai, bendromis visų pastangomis galbūt pavyktų daug ką pakeisti.
*****
Įpratimas padeda darbui
Greitosios medicinos pagalbos, kaip ir kitų tarnybų, automobiliams kasdien tenka lėkti siaura vienpusio judėjimo Elektros gatve.
Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka tvirtino, kad jų tarnybos automobilių vairuotojai priekaištų dėl tokio eismo organizavimo neturi.
„Jau daug metų eismas taip sureguliuotas, vairuotojai prie jo įpratę, jiems viskas aišku. Per ilgą laiką susidarę įpročiai, tad net menkiausias pakeitimas galėtų turėtų neigiamų pasekmių“, – mano direktorius.
Greitosios medicinos pagalbos darbą, pasak V. Mitkos, labiau trukdo nuolat miesto centre organizuojami įvairūs renginiai, remonto darbai.
„Jeigu tik kokia gatvė nors trumpam uždaroma, o taip dažniausiai įvyksta miesto centre, mes norime būti informuoti iš anksto. Tą padaryti privaloma, bet kartais pamirštama pranešti, tad vairuotojams privažiavus prie uždarytos gatvės tenka gaišti brangų laiką, ieškoti kitų kelių. Todėl jau kreipėmės į miesto Savivaldybę, prašydami iš kiekvieno šventės, mugės, sporto varžybų ar kitų renginių organizatorių, remontininkų apie nors ir trumpalaikes permainas pranešti mūsų tarnybai“, – sakė V. Mitka.
Eismo pakeitimas miesto centre priešinga kryptimi, pasak direktoriaus, neduotų jokios naudos – tik sudarytų rūpesčių.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
