Didelės šildymo sąskaitos – viena pagrindinių temų prieš rinkimus.
Šilumos ūkio monopolininkams karą paskelbę politikai kol kas mojuoja tik skambiais pareiškimais. Dideles sąskaitas už šildymą mokančių gyventojų atstovai abejoja, ar pavyks išskaidyti verslo imperijas, kaip to siekia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Sostinės monopolininkė – „Vilniaus energija“ – sulaukė viešos kritikos dėl siekio dar labiau centralizuoti šilumos ūkį. Bendrovė paskelbė viešojo pirkimo konkursą pirkti šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Tačiau į 4 dalis išskaidyto konkurso sąlygose numatyti itin griežti reikalavimai – juos atitinkančios įmonės tektų ieškoti su žiburiu.
Iš pretendentų reikalaujama, kad šie per pastaruosius trejus metus prižiūrėtų ne mažiau kaip 500 pastatų, o už šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas būtų gavusios ne mažiau kaip 6 mln. litų pajamų. Visose keturiose konkurso dalyse (į tiek dalių yra padalyta Vilniaus teritorija) gali dalyvauti tik tos įmonės, kurių teiktų paslaugų apyvarta ne mažesnė kaip 10 mln. litų. Be to, reikalaujama, kad pretendentai per trejus metus būtų sudarę ir stambių sutarčių, kurių vertė – nuo 4 iki 10 mln. litų.
Vilniaus tarybos narys Arūnas Štaras įsitikinęs, kad konkurso sąlygas gali atitikti tik pati „Vilniaus energija“ arba „City Service“. Politikas sostinės bendrovę apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai. Ši artimiausiu metu turėtų paskelbti, ar imsis nagrinėti skundą.
Tik vykdo įstatymą
Rimantas Germanas, „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius, mušėsi į krūtinę įrodinėdamas, kad skelbdama šilumos sistemos priežiūros konkursus bendrovė tik vykdo įstatymo reikalavimus. „Mes nesiekėme prižiūrėti šilumos sistemų, bet mus įpareigoja įstatymas. Kadangi ūkis didelis, o mes tiek žmonių neturime, todėl nusprendėme samdyti rangovus. Paskelbėme konkursą. Pagal numatytus standartus sudarėme sąlygas ir dar prieš paskelbdami konkursą, suderinome šias sąlygas su Viešųjų pirkimų tarnyba. O dabar iš to bandoma išpūsti skandalą“, – piktinosi R.Germanas.
Jis nenorėjo sutikti, kad konkurso sąlygos yra pritaikytos tik vienai įmonei. Tai esą įrodo, kad konkurse paraiškas pateikė trys dalyviai.
Tiesa, kai kuriems dalyviams teko sujungti pajėgas ir teikti bendras paraiškas. Kada bus paskelbtas konkurso nugalėtojas, R.Germanas nesiėmė prognozuoti, mat dar nesibaigė apskundimo terminas, o vienas skundas jau gautas.
Geresnių kainų nėra kam pasiūlyti
Vis dėlto griežtos konkurso sąlygos kelia abejonių ne tik politikams. Juozas Antanaitis, Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas, neabejojo, kad „Vilniaus energija“ tokiu konkursu stiprina savo, kaip monopolininkės, pozicijas rinkoje. „Peržiūrėjome konkurso sąlygas ir įsitikinome, kad kitos mažesnės namų priežiūros įmonės negali jame dalyvauti, tik „City Service“. Taip neturėtų būti. Konkurse turėtų dalyvauti kuo daugiau įmonių ir pasiūlyti kuo geresnes kainas. Negalime leisti, kad šilumos ūkis ir jo pramonė būtų sukoncentruota vienose rankose“, – kalbėjo J.Antanaitis.
Tiesa, jis įžvelgia ir vieną pranašumą. Iki šiol į nemažą dalį vartotojų skundų dėl šaltų būstų ir didelių sąskaitų „Vilniaus energija“ atremdavo argumentais esą šilumos punktus prastai prižiūrimi. Sudariusi sutartis su rangovu, sostinės šilumos tiekėja nebegalės kratytis atsakomybės.
Tačiau išlieka klausimas – kiek ši atsakomybė kainuos vartotojams? Abejojama, ar šilumos punktų prižiūrėtojai, susiję su šilumos tiekėjais, bus suinteresuoti kuo efektyviau reguliuoti į namus tiekiamos šilumos kiekį.
„Vilniaus energijos“ konkursą laimėjusi bendrovė turės teisę prižiūrėti apie 70 proc. sostinės šilumos punktų. Jeigu šilumos mazgas priklauso bendraturčiams, šie galės ir toliau apsispręsti, kam patikėti jo priežiūrą.
Šilumos punktai – gyventojams
J.Antanaičio teigimu, yra vienas būdas, kaip būtų galima bent šiek tiek sumažinti monopolininkų įtaką ir leisti gyventojams sutaupyti – tai šilumos punktų pardavimas gyventojams. Toks turtas, atsižvelgiant į būklę, galėtų būti įvertintas ir litu, ir keliais tūkstančiais litų. Federacijos skaičiavimais, jeigu daugiabučių gyventojai patys valdytų šilumos mazgą ir rinktųsi šilumos ūkio prižiūrėtojus, vartotojai galėtų sutaupyti apie 3 ct už 1 kv. m. Be to, gyventojai galėtų patys reguliuoti šilumos kiekį tiek, kiek jiems reikia.
„Vilniaus energija“ suskubo paskelbti pasiruošusi perduoti šilumos punktų nuotolinio valdymo sistemą tam, kam nurodys valstybės institucijos.
„Aš dar prieš 10 metų sakiau, kad mes nenorime lįsti į namų vidų. Mano nuomone, šilumos tiekėjų atsakomybė turi baigtis ties šilumos punkto įvadu. Tuo turi rūpintis patys gyventojai, bet dabar kaltę verčia mus“, – neslėpdamas emocijų kalbėjo R.Germanas.
Siuvami tramdomieji marškiniai
Karą monopolininkams paskelbusi prezidentė D.Grybauskaitė yra pateikusi Seimui Šilumos ūkio ir Konkurencijos įstatymų bei Civilinio ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pataisas, kuriomis siūloma suskaidyti monopolinę šilumos ūkio rinką, supaprastinti piktnaudžiavimų dominuojančia padėtimi tyrimus bei numatyti administracinę atsakomybę už neūkišką daugiabučių namų šildymo sistemų priežiūrą.
Teikiamas įstatymų pataisų paketas esą užtikrins skaidresnį ir konkurencingesnį komunalinių paslaugų teikimą, o tai leis daugiabučių gyventojams sumažinti išlaidas už šilumą, vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą ir kitas komunalines paslaugas.
„Šalies gyventojus šią žiemą šokiravusios sąskaitos už šildymą – aiškiausias daugelį metų toleruotos monopolininkų ir jiems dirbančių namų administratorių savivalės pavyzdys. Kai ir paslaugos teikimas, jos priežiūra ir namo administravimas yra vienos įmonės rankose, vartotojų interesai niekam nerūpi. Situacija gali pasikeisti tik išskaidžius šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikimą“, – teigė D. Grybauskaitė.
Civilinio kodekso pataisomis siūloma daugiabučių namų administratorius atskirti nuo komunalinių paslaugų teikėjų: administratoriumi negalės būti šilumos, elektros, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų išvežimo ir kitas komunalines paslaugas, šių paslaugų apskaitos prietaisų ir kitų įrenginių gamintojai ar jų prekyba besiverčiantys asmenys, biokuro gamyba ar prekyba užsiimantys asmenys. Šilumos ūkio įstatymo pataisos administratoriui draus šildymo sistemų prižiūrėtoju samdyti su šilumos tiekimu susijusius asmenis. Savo ruožtu prižiūrėtojas negalės savo darbui atlikti samdyti kito prižiūrėtojo.
Naudos neduos?
D.Grybauskaitė pripažino, kad įstatymų pataisas paskatino koncerno „Icor“ (buvusio „Rubicon group“) įmonių dominavimas šilumos ūkyje. „Icor“ ir jo valdomos įmonės, tarp jų – pastatų ir šilumos ūkio priežiūros įmonė „City Service“, veikia kartu su „Dalkia“.
„Icor“ atstovai griežtai neigia bet kokias šių įmonių sąsajas su „Vilniaus energija“ ar „Dalkia“. Tačiau jų esama – „Icor“ akcininkas ir „City Service“ valdybos pirmininkas Andrius Janukonis taip pat yra ir „Vilniaus energijos“ valdybos narys.
Tokios prezidentės iniciatyvas specialistai giria, tačiau abejoja rezultatų efektyvumu. „Šilumos ūkyje turėtų būti kuo mažiau monopolijos, tačiau įstatymų pataisos naudos neduos. Deja, iki šiol monolinininkams buvo leista užimti itin tvirtas pozicijas. O Seime įstatymų pataisų svarstymas ir priėmimas gali užtrukti labai ilgai“, – įsitikinęs J.Antanaitis.
Valstybės institucijose kyla ir daugiau iniciatyvų, kaip sutramdyti monopolininkus. Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas Kęstutis Žilėnas, trečiadienį (vasario 23 d.) dalyvaudamas Seimo Antikorupcijos komisijos surengtoje diskusijoje pareiškė, kad šilumos tiekimo paslaugas iš savivaldybių gali perimti valstybė.
Susirūpino prieš rinkimus
O paskutines darbo dienas skaičiuojančioje Vilniaus taryboje taip pat susigriebta vėl kelti sostinės šilumos ūkio nuomos klausimą. Prieš pat rinkimus Liberalų sąjūdžio frakcija ėmėsi iniciatyvos, kad Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis tarp Vilniaus šilumos tinklų, Vilniaus miesto savivaldybės, „Vilniaus energijos“ ir bendrovės „Dalkia“ būtų peržiūrėta. Per keturis mėnesius specialiai sudaryta komisija ieškos būdų, kaip sutartį patobulinti vilniečių naudai. Toks sprendimas priimtas vasario 9 dieną vykusiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje.
Pasak A. Štaro, siekiama šilumos tinklų nuomos sutarties skaidrumo, kadangi šiuo metu išnuomotą Vilniaus šilumos tinklų turtą faktiškai valdo ne Prancūzijos įmonė „Dalkia“, o „Icor“, bet nei visuomenė, nei savivaldybė nėra informuota apie susitarimo tarp „Dalkia“ ir buvusios „Rubicon group“ turinį bei detales. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtu sprendimu bus siekiama gauti informaciją apie išnuomoto AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turto faktinį valdymą bei įmonės „Dalkia“ ir „Icor“ susitarimų turinį ir įsipareigojimus.
