(Scanpix nuotr.)Dublino gatvėje airiai protestuoja prieš karalienės Elizabeth II vizitą.
Antradienį Jungtinės Karalystės karalienė Elizabeth II vyksta į istorinį vizitą Airijoje – ji bus pirmoji britų monarchė, įkėlusi koją į Airiją per lygiai šimtą metų. Dieną prieš tai Londono policija, gavusi įspėjimą, ėmėsi saugumo priemonių dėl galimo teroro išpuolio.
Policija negalėjo patvirtinti, ar pavojaus signalas rimtas, tačiau jis koduotu pranešimu gautas iš airių respublikonų disidentų, protestuojančių prieš šį antradienį vyksiantį karalienės vizitą Airijoje. Uždarius kai kuriuos rajonus ar gatves Londono centre kilo spūstys. Pareigūnai tikrino pakelės automobilius, kanalizacijos angas.
Respublikonų disidentai nepritaria Šiaurės Airijoje 2007-aisiasi suformuotai Vyriausybei, kurią sudaro protestantai, siekiantys išlaikyti Šiaurės Airiją Jungtinės Karalystės sudėtyje, ir katalikai respublikonai, kurie siekia suvienytos Airijos. Keturias dienas vyksiančio vizito saugumui užtikrinti sunkmetyje tūnanti Airija išleido apie 30 mln. eurų. Policija iš anksto suėmė kai kuriuos respublikonų disidentus, o žmonės Dubline ir kitur policijos stabdomi atsitiktinėms patikroms.
Paskutinįsyk 1911-aisiais Airijoje lankęsis britų monarchas buvo karalienės Elžbietos II senelis karalius Jurgis V, tuometinės imperijos, kurioje niekada nenusileisdavo saulė, valdovas. 1921 metais Airija atgavo nepriklausomybę, o Šiaurės Airija liko Jungtinės Karalystės sudėtyje.
Karalienė lankysis Kroko parko stadione Dubline, kur 1920 metais rungtynių metu įsiveržusios britų pajėgos nužudė 13 airių žiūrovų ir žaidėją keršydamos už tą pačią dieną Airių respublikonų armijos (IRA) nužudytus 14 britų agentų. Šis išpuolis, įvykdytas Airijos nepriklausomybės karo metu, šalies respublikonams yra tikrasis „Kruvinasis sekmadienis“. Vėliau šiuo vardu pavadintos britų karių įvykdytos 14 neginkluotų protestuotojų žudynės 1972 metais antrame didžiausiame Šiaurės Airijos mieste Londonderyje. Jos paskatino spartesnę teroristinės IRA atšakos – Laikinosios airių respublikonų armijos (dažniausiai taip pat trumpinamos tiesiog IRA) – sustiprėjimą. Per 30 metų iki 1997-ųjų IRA išpuolių aukų skaičius siekia apie 1800.
Tam tikra prasme Kroko parko stadione dvasios nuramintos dar 2007 metais, kai ten susitiko Anglijos ir Airijos regbio komandos. Abiejų komandų sirgaliai plojimais palydėjo vieni kitų himnus, o airiai aikštėje sutriuškino varžovus.
Pernai paskelbtose dvylika metų trukusio tyrimo dėl Londonderio žudynių išvadose armijos veiksmai pripažinti neteisėtais. Kariai šaudė į nugaras nuo jų bėgantiems žmonėms, taip pat į tuos, kurie mėgino padėti sužeistiesiems. Po šių išvadų išgirstas ilgai lauktas Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono atsiprašymas. Premjeras rytoj kartu su karaliene vyksta į Airiją.
Elizabeth II padės vainiką Parnelio aikštėje Dubline esančiame Atminimo sode, skirtame paaukojusiems gyvybes kovose su kolonistais. Taip pat bus pagerbti ir 50 tūkst. airių karių, kritusių Pirmajame pasauliniame kare.
Ilgame neramumų kelyje vienas pabaigos ženklų buvo 1998-ųjų Belfasto susitarimas (dar vadinamas Didžiojo penktadienio susitarimu), kuriuo buvo įsteigta savarankiška Šiaurės Airijos asamblėja ir po kuriuo pasirašė dauguma abiejų šalių politinių partijų, tarp jų ir Šiaurės Airijos.
Šiuo metu valstybių ekonominiai santykiai yra itin glaudūs, o nuo 1973-ųjų, kai abi šalys įstojo į ES, Airija ėmė savarankiškai stotis ant kojų ir net dabar, kamuojama krizės, lenkia Jungtinę Karalystę pagal pajamas vienam gyventojui.
Airių respublikonų disidentų, nepritariančių Šiaurės Airijoje suformuotai katalikų-protestantų vyriausybei. Nuo 2007-ųjų Vyriausybę sudaro protestantų, siekiančių išlaikyti Šiaurės Airiją Jungtinės Karalystės sudėtyje, ir katalikų respublikonų, kurie nori suvienytos Airijos.






