Kol apyvartoje buvo dvi valiutos – litai ir eurai, kai kurie šalies turgūs nedirbo. Tarp vartus iki sausio 16-osios užvėrusiųjų buvo ir Panevėžio turgus „Tau. žemdirby“. Pirkėjams vėl atviras turgus visą šią savaitę pratinosi prie euro ir, kaip sako turgaus direktorė Sigita Šukienė, per tą laiką, sunkumų nepatirta.
Specialiu pieštuku perbraukus per euro banknotą turi likti baltas, o ne juodas pėdsakas. U. Mikaliūno nuotr.
Turgus – būtinybė
„Gal ir galima būtų tokį pirkėjų pasyvumą tapatinti su euro įvedimu, bet kiekvienais metais sausis būna labai ramus mėnuo, lankytojų turguose tuo metu visada mažiau“, – sakė bulvėmis, morkomis, obuoliais prekiaujanti Rita.
Nors ir kaip nesinori eiti iš namų ir paleisti iš rankų naujumu tviskančių eurų, valgyti vis tiek reikia ir pirkėjų kelias vėl veda į turgų.
Turgaus prekeiviai mano, kad kai jau nebe taip norėsis eurus lyginti su litais, pirkėjai bus aktyvesni. U. Mikoliūno nuotr.
„Tie, kurie perka pas mus, į prekybos centrus neina. Kiekvienas turime nuolatinių klientų ir jie jau pačiomis pirmomis darbo dienomis skubėjo pas mus, kas bulvių, kas kopūstų, morkų, obuolių pirkti“, – sakė pardavėja.
„Sekundės“ kalbinti turgaus prekiautojai atkreipė dėmesį, kad retas kuris pirkėjas nepaprašo pasakyti, kiek mokėtina suma eurais bus pavertus litais.
„Ir pirkėjams, ir mums patiems vis dar sunku susigaudyti. Prie euro visi dar tik pratinamės, tačiau artėjant jo įvedimui atrodė, kad daugiau keblumų valiutos permaina įneš. Gal todėl, kad atsiskaitant ir eurais, ir litais mes nedirbome, viskas pasirodė daug paprasčiau“, – svarstė prekiautoja.
Pasiruošė specialią įrangą
Pirkėjų gausa kol kas negali pasidžiaugti ir centrinis turgus, nors jis pertraukos ir nedarė – darbą po švenčių pradėjo sausio 3 dieną.
Prie naujos valiutos dauguma jau įprato, o kai pradėta atsiskaityti tik eurais, neaiškumų beveik nekyla.
Padirbtų eurų baimė privertė daugelį prekiautojų įsigyti priemonių, galinčių atpažinti klastotes. Kai kuriuose skyriuose žmonės pasistatė bendrai naudojamą pinigų tikrinimo aparatą, kai kurie turi nuosavus, nedidelius, pieštukus primenančius tikrintuvus.
Žuvies paviljone dirbančios pardavėjos eurus tikrina turimu aparatu.
„Štai tokiu pieštuku braukiu per paduotą banknotą ir jeigu lieka balta linija, pinigas tikras, o jeigu juoda – klastotė. Balta linija netrukus išnyksta , o juodos dar nė karto nei man, nei aplinkiniams neteko matyti“, – sako duonos gaminiais prekiaujanti Jolita.
Tokių pieštukų turi ir daugiau prekiautojų, dalijasi jais su aplinkiniais.
Kalakutieną pardavinėjanti Rita ant prekystalio turi pasidėjusi kitokį aparatą, į jį įkištas euro banknotas akimirksniu patikrinamas.
Kai kurie labai įtartiną banknotą gavusieji nepatingi nubėgti iki administracijos pastato, ten yra įrengtas banknotų tikrinimo aparatas. O kiti prekiautojai tikino, jog galima suprasti ir banknotą apčiuopiant, ir pažiūrint prieš šviesą.
„Jeigu kils įtarimas, eisiu tikrinti, o kol kas pasitikiu savimi. Gerai išaiškino, kaip reikia atpažinti netikrus pinigus, tuo vadovaujuosi. Padirbtų banknotų dar nė karto nebuvau gavusi“, – tikino viena prekiautoja.
Padaugėjo monetų
Į kitą turgaus vietą persikėlusio žuvų paviljono prekiautojos turi bendrą pinigų tikrinimo aparatą, visos juo naudojasi. Tačiau, kaip teigia Elvyra, euro banknotų į jų rankas dabar patenka gerokai rečiau, nei patekdavo litų.
„Žmonės saujomis monetas ant prekystalio žeria, dažniausiai jomis atsiskaito, apyvartoje labai padaugėjo metalo, juk už 2 ar 4 litus nelabai ką galėdavai nupirkti, o štai 2, 4, 5 eurus jau gana daug žuvies į krepšelį įsidėsi“, – kalbėjo moteris.
Centriniame turguje dirbanti Reda sako, kad pirkėjai neskuba atsisveikinti su eurais.
Beveik kiekvieno pirkinio kainą eurais pirkėjai pageidauja išgirsti ir litais – patikimiau. Juk dar gerai neįpratusiems prie naujos valiutos pirkėjams viskas atrodo taip pigu, ir tik išgirdęs sumą litais, dažnas susivokia, ar tai leidžia jo kišenė.
Riešutais, obuoliais ir kitais gardumynais prekiaujanti Reda pastebėjo, kad įvedus eurą pirkimas labai sumažėjo, o ir pirkėjai vis dejuoja, ilgai svarsto – pirkti ar ne. Ji mano, kad kai jau nebe taip norėsis eurus lyginti su litais, pirkėjai bus aktyvesni.
Beveik visi pramoninių prekių pardavėjai tikino tikrinantys kiekvieną banknotą, netikrų pinigų nepasitaikė. Pavasarėjant vis didesnio aktyvumo laukiantys prekiautojai sako, kad nei jų, nei pirkėjų įpročių nauja valiuta smarkiai nepakeitė. Nors žmonės kol kas ir neskuba atsisveikinti su eurais, bet netrukus prireiks naujų batų, drabužių, kitokių reikmenų ir pirkėjai suks jų ieškoti į turgų.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
