Rusijos dujų bendrovės ir „Hitachi“ vadovai prieš savaitę susitiko „Gazprom“ būstinėje Maskvoje.
Lietuvai Visagino atominės elektrinės (AE) strateginiu investuotoju pasirinkus Japonijos ir JAV įmonių konsorciumą „Hitachi“, kalbų apie galimą Rusijos įtaką nebesigirdi. Tačiau vos prieš savaitę „Hitachi“ vadovybė lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos dujų tiekėjos „Gazprom“ valdybos pirmininku ir aptarė tolesnio bendradarbiavimo planus.
Energetikos ministerija ketina vos po pusmečio pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos ir JAV bendrovių koncernu „Hitachi“. Belieka tikėtis, kad „Hitachi“ ryžtas investuoti Lietuvoje staiga neišblės, kaip kad pernai pabaigoje nutiko pretendentams į AE strateginius investuotojus iš Pietų Korėjos.
Praėjusį ketvirtadienį „Hitachi“ direktorių tarybos vadovas Takashi Kawamura buvo atvykęs į Maskvą ir susitiko su „Gazprom“ valdybos pirmininku Aleksejumi Milleriu.
Rusijos bendrovė paskelbė, kad abiejų įmonių vadovai, išreiškę sutarimą, jog „Gazprom“ ir „Hitachi“ turi „didelį plėtros potencialą“, aptarė tarpusavio bendradarbiavimo galimybę mokslinėje ir technologinėje srityse.
„Šalys aptarė, kad „Gazprom“ galėtų naudoti „Hitachi“ gaminamą kompaktinę gamtinių dujų skystinimo įrangą“, – pranešė Rusijos dujų monopolininkė.
„Gazprom“ taip pat atkreipia dėmesį, kad 1910 m. įkurta „Hitachi“ vienija apie 1 tūkst. Japonijos ir kitų šalių bendrovių. Šio koncerno veikla apima itin platų energetikos įrangos gamybos spektrą – nuo buitinės technikos iki stambių energetikos objektų, tarp jų – atominių ir šiluminių elektrinių statyba ir eksploatavimas.
2010-2011 m. „Gazprom“ ir „Hitachi“ bendradarbiauja užtikrinant požeminių dujų saugyklų saugumą. Iki šiol Japonijos koncernas turi „didelės patirties“ tiekiant įvairaus pobūdžio įrangą Rusijos dujų milžinei.
Korėjiečiai pasirinko Rusiją
Rusijos spaudimas potencialiems investuotojams minėtas kaip viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios žlugo tarptautinis strateginio investuotojo konkursas Lietuvoje 2010 m. pabaigoje.
Tąkart buvo gauti du potencialų investuotojų pasiūlymai, kurių vienas neatitiko reikalavimų. Realiausiu kandidatu liko vienintelė Korėjos energetikos bendrovė KEPCO. Tačiau Energetikos ministerijai paprašius korėjiečių pateikti patikslintą galutinį pasiūlymą, šie po dviejų savaičių netikėtai pareiškė atsiimantys pasiūlymą.
Tuomet energetikos viceministras Romas Švedas, paklaustas, kiek tokiam korėjiečių sprendimui įtakos turėjo Rusijos lobizmas, atsakė: „Girdėdamas tokius gerus klausimus, aš nepraleisiu progos patylėti.“
Tačiau politikos ir energetikos ekspertai atkreipė dėmesį į kelis sutapimus. 2010 m. lapkričio pradžioje Seule apsilankęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė su korėjiečiais sutartis dėl dujų tiekimo ir dėl pastarųjų dalyvavimo Rusijos tolimuosiuose rytuose statant dujų skystinimo gamyklą.
„Gazprom“ taip pat pakvietė Korėjos dujų bendrovę „Kogas“ dalyvauti vystant jūroje esantį dujų telkinį „Sachalinas-3“. Rusijos dujų milžinas tuomet išreiškė susidomėjimą kitais bendrais su pietų korėjiečių projektais, pavyzdžiui, dujų perdirbimo gamyklomis Sibire.
Spėjama, kad bendri planai su rusais galėjo turėti įtakos tokiam staigiam korėjiečių pasitraukimui iš Lietuvos.
