Reaguos greičiau
Vasaros pabaigoje iškelta centralizuotos Panevėžio apskrities greitosios medicinos pagalbos dispečerinės idėja žavi tik panevėžiečius ir kupiškėnus. Kitų apskrities miestų valdžia bendrai dispečerinei pareiškė nepritarianti.
Rokiškio, Pasvalio ir Biržų valdžios
neįtikino idėja, kad vietinių specialistų trūkumą gali kompensuoti kito rajono
greitosios medikai.
Susirūpinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reorganizavimu Panevėžio apskrities viršininko administraciją privertė vasarą Kupiškio rajone nutikę du tragiški įvykiai, kai žmonės mirė nesulaukę pas kitus ligonius išvažiavusios greitosios.
Tuomet ir buvo iškelta greitosios medicinos pagalbos paslaugų racionalizavimo idėja – steigti bendrą apskrities dispečerinę, kad pagalbą medikai galėtų teikti visame rajone. Įgyvendinus idėją, visos apskrities iškvietimus priimtų viena dispečerinė, o į pagalbą skubėtų arčiausiai esantis medikų ekipažas.
„Neteisinga, kad Kupiškyje mirė pagalbos nesulaukę žmonės, kai Biržų greitosios medikai tuo pat metu galbūt neturėjo darbo“, – sakė Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė.
Bendra dispečerinė turėtų būti įkurta 2009–2010 metais. Svarstomi trys variantai: atskira biudžetinė įstaiga, atskira viešoji įstaiga arba funkciją pavesti tiems, kurie jau sėkmingai dirba. Tikimasi, kad įkūrus centralizuotą dispečerinę sutrumpės reagavimo į iškvietimus laikas ir bus sutaupyta lėšų.
Siūlė neskubėti
Į Panevėžio apskrities viršininko administracijoje vykusį pasitarimą atvykęs Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vedėjas Vytautas Radavičius akcentavo, kad perėjimas prie centralizuotos apskrities dispečerinės turi būti nuoseklus ir neskausmingas. Pirmiausia reikia parengti galimybių studiją, nuodugniai išsiaiškinti situaciją. Pradėti, pasak V.Radavičiaus, reikėtų nuo greitosios medicinos pagalbos stočių ir pirminės sveikatos priežiūros centrų atskyrimo.
„Didesnį spektrą paslaugų turi teikti šeimos gydytojai, o esama situacija, deja, yra tokia, kad greitojoje dirbantys slaugytojai paverčiami šeimos gydytojais, važiuojančiais pas lėtinėmis ligomis sergančius ligonius, – sakė SAM atstovas. – Būtina pagaliau pasiekti, kad šeimos gydytojo paslaugas žmonės galėtų gauti visą parą, o greitoji turėtų važiuoti tik ekstremaliais atvejais.“
Kupiškio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Dovilė Kulbokienė pasipiktino, kad ir vėl ministerija problemas spręsti pradeda ne nuo to galo.
„Nesuprantu, kodėl greitosios medicinos pagalbos stotys negali būti prie pirminės sveikatos priežiūros centrų, jei ir atskyrus jie vis tiek liks savivaldybių priklausomybėje, – klausė D.Kulbokienė. – Mes neeikvojame lėšų dispečerei išlaikyti, rotacijos būdu į skambučius atsiliepia tos pačios dispečerės. Atskiroms greitosios medicinos pagalbos stotims kurti būtų eikvojamos valstybės lėšos, reikėtų išlaikyti vadovus, finansininkus.“
Plačiau skaitykite lapkričio 21 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis turi didžiausią potencialą po savo stogu priimti centralizuotą apskrities dispečerinę, reikėtų tik praplėsti patalpas ir įrengti modernesnes ryšio priemones.
