VMI teigia, kad viešojo maitinimo įmonėse susiduriama su specifinio pobūdžio piktnaudžiavimu.
Trečdalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, pluša už minimalią algą, suskaičiavo Statistikos departamentas. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad šių įmonių darbuotojai algas neretai gauna vokeliuose.
„Net trečdalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių ir ketvirtadalis kitos aptarnavimo veiklos įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų gavo minimalią algą. Šiose įmonėse dauguma darbuotojų uždirbo iki 1500 litų“, – ketvirtadienį paskelbė Statistikos departamentas. Statistikų duomenimis, praėjusių metų spalį apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse tokių darbuotojų buvo 81,9 proc., o kitose aptarnavimo veiklos įmonėse – 60,5 proc.
Restoranų grupės „Fortas“ marketingo vadovas Kęstutis Markevičius, kalbėdamas apie nedideles viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų algas aiškino, kad ilgai dirbantys asmenys neretai sulaukia papildomų paskatinimų. Be to, anot jo, didelę dalį padavėjų gaunamų pajamų sudaro arbatpinigiai – vieno vakaro metu gaunama suma esą gali siekti 100–200 litų. „Ji priklauso nuo to, kokioje vietoje yra restoranas, kokie žmonės jame lankosi“, – sakė K. Markevičius.
Tačiau VMI portalui IQ.lt atsiųstame komentare priminė, kad maitinimo ir įvairias kitas paslaugas teikiančiose įmonėse vis dar populiarus atlyginimų mokėjimas vokeliuose. Praėjusiais metais viešojo maitinimo ir paslaugų įmonių patikrinimų metu mokesčių inspektoriai nustatė 14 tokių atvejų.
„Galimai neapskaityto darbo užmokesčio suma viršija 680 tūkst. litų. Po atliktų mokestinių patikrinimų sprendimais patvirtinta ir mokestinių tyrimu metu patikslinta daugiau kaip 610 tūkst. litų papildomai mokėtinų mokesčių, delspinigių ir baudų suma“, – suskaičiavo VMI.
Inspekcija taip pat pažymėjo, kad praėjusiais metais buvo nustatyti 963 grynųjų pinigų neapskaitymo kasos aparatais ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymo atvejai. 300 iš jų – viešojo maitinimo sektoriuje.
VMI teigimu, viešojo maitinimo įmonėse susiduriama su specifinio pobūdžio piktnaudžiavimu: pasinaudojant moderniuose kasos aparatuose įdiegtomis programomis, manipuliuojama taikomais antkainiais ar nuolaidomis, panaikinami duomenys apie priimtus užsakymus, klientams pateiktas išankstines sąskaitas, neapskaitomos pajamos, neišduodamas kasos kvitas pirkėjui.
„Visa tai leidžia turėti pinigines lėšas neapskaitytam darbo užmokesčiui mokėti“, – pažymėjo inspekcija.
Statistikos departamento duomenimis, minimalią algą pernai gavo daugiau nei 100 tūkst. visą darbo dieną dirbančių žmonių. Minimalią algą gaunančių darbuotojų skaičius pernai padidėjo 4,8 proc., iki maždaug 101 tūkstančio. Taip pat daugėjo ir dideles pinigų sumas uždirbančių darbuotojų. Pavyzdžiui, didesnę nei 10 tūkst. litų algą gaunančių darbuotojų skaičius pernai išaugo 16,2 proc., iki 5082.
