Politinės partijos ir nepriklausomi kandidatai rikiuoja svarbiausias figūras politinėje šachmatų lentoje. Vienmandatėse rinkimų apygardose jau galima įžvelgti pagrindines konkurentų poras, o nuo laimėtojų jose gali priklausyti ir visų rinkimų rezultatas.
Rugpjūčio 10 d. baigėsi savarankiškų politinės kampanijos dalyvių registracija. Iki tos dienos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dokumentus turėjo pateikti partijos, norinčios kelti savo kandidatų sąrašus daugiamandatėje apygardoje, ir nepriklausomi kandidatai, ketinantys kandidatuoti vienmandatėse apygardose.
Keistas pasirinkimas
Pirmieji savarankiškų rinkimų kampanijos dalyviai jau atskleidžia pradinį vaizdą, kaip gali atrodyti tam tikros dvikovos vienmandatėse apygardose. Tai savotiškas visos rinkimų kampanijos strategijos patikrinimas. Netinkamose apygardose arba prieš netinkamus konkurentus keliami kandidatai gali gerokai komplikuoti visos partijos reikalus.
Bene daugiausia dėmesio bus skirta „Drąsos kelio“ atstovų kovai su patyrusiais politikais. Štai Neringa Venckienė nusprendė kandidatuoti ne Kaune, kur turėtų daugiausia rėmėjų, o Vilniuje, Naujamiesčio apygardoje. Jos pagrindinė konkurentė bus dabartinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, 2008 m. laimėjusi rinkimus šioje apygardoje.
Aurelija Stancikienė, kuri didžiąją savo karjeros dalį paskyrė Neringos aplinkos apsaugai, taip pat nusprendė kovoti Vilniuje, Antakalnio rinkimų apygardoje, prieš premjerą Andrių Kubilių. Toks naujos partijos pasitikėjimas gali būti rizikingas.
Anot Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Mažvydo Jastramskio, „tai greičiau žaidimas va bank, tačiau jis nebūtinai gali būti pergalingas“. Kaip pastebi politologas, politikos naujokė N. Venckienė gali pervertinti savo galimybes – vis dėlto I. Degutienė yra viena iš trijų labiausiai matomų politikų Lietuvoje. 2008 m. Naujamiesčio rinkimų apygardoje antrajame ture ji surinko beveik 62 proc. balsų, todėl ir šiemet ją įveikti niekam nebus lengva.
Net ir tai, kad Naujamiesčio rinkimų apygardoje balsuoja užsienyje gyvenantys piliečiai, nebūtinai reiškia, kad emigrantų balsai atiteks tik N. Venckienei. „Tai tikrai nebus balsavimas „į vienus vartus“ – tarp emigrantų taip pat yra skirtingų pažiūrų rinkėjų, ir sunku tikėtis, kad „Kedžio istorija“ bus vienintelis emigrantų balsus lemiantis veiksnys“, –teigia M. Jastramskis. Beje, 2008 m. I. Degutienė iš užsienio gavo net daugiau balsų nei Vilniuje gyvenančių rinkėjų.
Nepriklausomų kandidatų ambicijos
Šį kartą, palyginti su praėjusiais Seimo rinkimais, palyginti daug užsiregistravo nepriklausomų kandidatų – 51 pateikė dokumentus tapti „pretendentais į kandidatus“. Kad taptų tikrais kandidatais, jiems dar reikės surinkti po tūkstantį juos remiančių rinkėjų parašų savo rinkimų apygardose. 2008 m. buvo 17 nepriklausomų kandidatų.
Nemažą dalį tarp nepriklausomų kandidatų, užsiregistravusių savarankiškais rinkimų dalyviais, sudaro partijoms priklausę politikai. Ypač nemažai buvusių „Tautos prisikėlimo“ partijos narių. Kaip nepriklausomi kandidatai rinkimuose sieks dalyvauti Asta Baukutė ir jos vyras Kęstutis Rupulevičius, Donalda Meiželytė.
„Kelia nusistebėjimą buvusių Arūno Valinsko bendražygių pasiryžimas kandidatuoti į Seimą kaip nepriklausomiems kandidatams, – teigia M. Jastramskis. – Partijos populiarumas krito vos ne iki 1 proc., ir visuomenėje vis tiek tie žmonės yra siejami su buvusia A. Valinsko partija. Keista, kaip kai kurie politikai nejaučia savo galimybių ribos.“
Būsimuose Seimo rinkimuose gali būti ir daugiau keistų politinių kovų. Pavyzdžiui, Raseinių rinkimų apygardoje kaip savarankiška kandidatė išsikėlė Vida Ačienė – dabartinio Raseinių mero Remigijaus Ačo žmona. „Tvarkos ir teisingumo“ partija R. Ačui jau buvo numačiusi šią rinkimų apygardą, tačiau dabar nežinia, kuo baigsis šį šeiminė konkurencija.
„Šeiminių“ nesutarimų nepavyko išvengti ir konservatoriams – Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius nepakluso partijos norams ir išsikėlė kaip savarankiškas rinkimų kampanijos dalyvis bei tapo konservatorių remiamo Vito Matuzo konkurentu. V. Matuzas yra sustabdęs savo narystę partijoje dėl STT reiškiamų įtarimų, tačiau realiai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vis dar aiškiai remia dabartinį Seimo narį V. Matuzą. Būtent Panevėžyje, Vakarinėje rinkimų apygardoje, gali vykti itin įdomi rinkimų kova, nes čia konkuruos ne tik du konservatoriai, bet ir buvęs STT Panevėžio valdybos vadovas Povilas Urbšys, kuris aiškiai save įvardija kaip kovotoją prieš V. Matuzą.
Skirtingai suteikia laisvės
Savarankiškais rinkimų kampanijos dalyviais galėjo būti registruojami partiniai kandidatai, jau žinantys, kuriose vienmandatėse apygardose sieks mandato. Būtent šia galimybe pasinaudojo kai kurios partijos – pavyzdžiui, TS-LKD, Socialdemokratų ir Darbo partijos paragino visus vienmandatėse apygardose besivaržančius savo kandidatus užsiregistruoti savarankiškais rinkimų kampanijos dalyviais. Vienas svarbiausių to privalumų – galimybė turėti atskiras rinkimų kampanijai skirtas sąskaitas, priimti aukas, įgyti turtines prievoles dėl išlaidų politinei kampanijai. Iš viso politinės partijos iškėlė 403 savarankiškus rinkimų kampanijos dalyvius.
Vis dėlto ne visos partijos pasinaudojo šia galimybe. Pavyzdžiui, „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje, sąjungoje „Taip“ ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos partijoje nė vienas kandidatas netapo savarankišku rinkimų kampanijos dalyviu. Kai kuriose kitose partijose tokių dalyvių buvo tik po kelis.
Partijos taip skirtingai elgėsi dėl kelių priežasčių. Pirma – dalis partijų galėjo nespėti surikiuoti savo kandidatų vienmandatėse apygardose, todėl jie negalėjo registruotis savarankiškais dalyviais, nurodydami savo rinkimų apygardą. Antra – kai kurios partijos, matyt, linkusios labiau kontroliuoti savo kandidatus ir centralizuotai vykdyti rinkimų kampaniją, lėšų rinkimą ir jų naudojimą.
„Tai iš dalies gali būti ir tam tikras „pasitikėjimo – nepasitikėjimo“ klausimas, – teigia VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. – Vienos partijos nori, kad vienmandatininkai patys rinktų sau lėšas, patys už jas atsiskaitytų, o kitos – nori globoti savo kandidatus. Visa tai priklauso nuo partijų – kokie santykiai yra tarp jų kandidatų ir rinkimų štabo.“
Partijos kandidatas, užsiregistravęs kaip savarankiškas kampanijos dalyvis, atitinkamai tampa ir atsakingas už savo veiklą, teisingą surinktų lėšų tvarkymą. „Partija iš esmės atsako už savo kampanijos dalyvius, o savarankiškas dalyvis – formaliai atsako už save, nors tai ir gali atsiliepti jo partijos reputacijai“, – teigia Z. Vaigauskas. Kita vertus, anot VRK pirmininko, savarankiški rinkimų kampanijos dalyviai paprastai rečiau daro kokius nors pažeidimus, nei partijos, nes, matyt, jiems lengviau kontroliuoti savo finansus ir rinkimų kampanijos eigą.
