Europietiškesne tampančioje Lietuvoje vis labiau ryškėja kontrastai. Kuo sparčiau plečiasi šiuolaikiškos statybos, tuo geriau matyti, kaip varganai gyvena prie skurdo pratę kaimo žmonės. Nors aplinkinius kai kurių iš jų buitis šiurpina ir glumina, vietinės institucijos nemato reikalo kištis į tokių žmonių gyvenimą, jei jie patys to neprašo arba nekelia pavojaus visuomenei.
Bijo ir judinti
Pačiame Ramygalos miestelyje gyvenanti Rasos ir Alvydo Samsonų šeima, turinti tris sūnus, įrašyta į socialinės rizikos grupę. Rizikinga šeima Samsonus galima laikyti ir dėl jų gyvenamosios vietos: šeši asmenys, nepaisydami potvynių ir elementariausių higienos sąlygų nebuvimo, gyvena daugiau kaip šimto metų senumo sukrypusioje, žemutėje klėtyje, ji bet kada gali sugriūti. Šių namų šeimininkai prisipažįsta bijantys net pajudinti savo gyvenamąjį būstą, kad šis nesubyrėtų, tačiau prašyti seniūnijos kito nemato reikalo.
Seniūnijos vyriausioji socialinė darbuotoja Laimutė Chirv, žinodama, kad tokios gyvenimo sąlygos buvo įprastos ir ankstesnėms tos šeimos kartoms, pernelyg nesistebi: mano, kad Samsonų gyvenimo būdo pakeisti neįmanoma. Tiesa, dėl to į juos ranka nenumota – šeima nuolat lankoma, jai padedama. Vietinės policijos nuovados viršininkas Rimantas Stakauskas įsitikinęs: nei Savivaldybė, nei policija negali žmogui nurodyti, kaip jam gyventi. „Mano manymu, visos institucijos ir taip per daug kišasi į žmonių gyvenimus“, – išsako savo poziciją nuovados vadovas.
Plačiau skaitykite lapkričio 10 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Rasa Samsonienė džiaugiasi, kad nuo praėjusios vasaros jų
troboje jau nebereikia braidyti po vandenį palijus lietui: pakėlus šaligatvį,
vanduo į vidų nebebėga.
