IAE vadovas apie bylinėjimąsi su „Nukem“: „Darbai būtų sustabdyti, finansai įšaldyti keleriems metams, o pats bylinėjimasis truktų keletą metų ir nežinia kieno naudai baigtųsi“.
Patvirtindami įsipareigojimus IAE uždarymo projekto rangovui „Nukem“ Lietuvos atstovai tikisi gauti pinigų iš ES, tačiau kai kurie ekspertai papildomo finansavimo galimybe abejoja, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Ketvirtadienį Briuselyje tarpininkaujant Europos Komisijai turėtų būti pasirašyta tarpinė sutartis (angl. heads of agreement) tarp IAE administracijos ir Vokietijos branduolinių technologijų bendrovės „Nukem“ dėl IAE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) statybos.
Tai reiškia, kad Lietuva pripažins pralaimėjusi beveik dvejus metus trukusias grumtynes su „Nukem“ dėl tolesnio bendradarbiavimo uždarant IAE. Rugsėjį energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtino, kad rusų bendrovės „Atomstroyexport“ valdoma Vokietijos kompanija „Nukem“ yra netikusi partnerė, todėl jos ir kitos Vokietijos kompanijos GNS konsorciumas baigtų statyti tik IAE laikinąją branduolinių atliekų saugyklą (B1), tačiau 145 mln. eurų vertės objektui B2/3/4 būtų ieškoma kito rangovo.
„Nukem“ lobistinėms galimybėms Europos Sąjungoje Lietuvos institucijos neprilygo. „Verslo žinių“ duomenimis, Lietuvos diplomatų pastangos buvo suvaržytos dėl tam tikro sąmyšio Vilniuje: atleidus buvusį IAE generalinį, vėliau korporatyvinių reikalų direktorių Osvaldą Čiukšį, taip pat atsistatydinus energetikos viceministrui Romui Švedui toks pakrikimas truko apie porą mėnesių.
„Nukem“ dirbo Briuselyje
„Atsižvelgiant į visus šiuos įvykius ir Lietuvos elgesį, patartina peržiūrėti ES Lietuvai duotą pažadą būsimas europietiškas lėšas, skirtas Ignalinai, leisti valdyti savarankiškai“, – EK energetikos generalinio direktorato vadovui Peteriui Farossui rašė Hansas Juergenas Kaesleris, buvęs Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemės federalinių ir Europos reikalų ministras.
„ES turi skubėti apsispręsti, kad neleistų europinio masto atominės energetikos saugumo politikos klausimų paversti Lietuvos vidaus politikos interesų įkaite“, – teigė J. Kaesleris. Klausimus dėl „Nukem“ interesų EK vadovams viešuose posėdžiuose kėlė ir Europos Parlamento nariai iš Vokietijos.
Neoficialiuose pokalbiuose projekto rangovui artimi atstovai, aiškindami beveik dvejus metus tvyrojusio IAE ir „Nukem“ konflikto ir atsivėrusios prarajos priežastis, teigia, esą „destrukcija buvo sukelta“ Lietuvos pusei siekiant perimti IAE uždarymui skirtos paramos srautų valdymą. Projektas iš donorų ir Lietuvos skirtų lėšų buvo finansuojamas trimis kryptimis: per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką ir dvi Lietuvos institucijas – Energetikos agentūrą ir Centrinę projektų valdymo agentūrą. Tačiau svarbiausią finansinės paramos dalį administravo ir jos panaudojimą kontroliavo ERPB, o jo veikla Lietuvos pareigūnai buvo itin nepatenkinti.
Ministras tikisi daugiau lėšų iš EK
Taktikai nemokėti „Nukem“ už neatliktus darbus anksčiau pritarė ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas, tačiau rudenį ir ministerijos, ir Vyriausybės pozicija pasikeitė. Dienraščio paklaustas, kodėl, A. Sekmokas sakė: „Susitarimas su „Nukem/GNS“ gali būti pasiektas tarpininkaujant Europos Komisijai ir tikintis papildomo finansavimo IAE uždarymui“.
Tačiau vienas analitikas, konsultuojantis ES finansų klausimais, „Verslo žinioms“ apie papildomus finansus sakė: „Neįsivaizduoju, iš kur jų būtų galima gauti daugiau.“
Pasirašydama heads of agreement Lietuva turėtų įsipareigoti padengti dalį per porą metų susidariusios B2/3/4 statybos biudžeto skylės, šiandien ji siekia apie 100–120 mln. eurų. 55 mln. eurų iš šios sumos tvirtina sumokėsiąs „Nukem“.
IAE generalinis direktorius Žilvinas Jurkšus „Verslo žinioms“ teigė, kad išvis nutraukti sutartį su B2/3/4 statybos rangovais, kaip kad buvo manoma iki šiol, Lietuvai nenaudinga. „Darbai būtų sustabdyti, finansai įšaldyti keleriems metams, o pats bylinėjimasis truktų keletą metų ir nežinia kieno naudai baigtųsi“, – sakė Ž. Jurkšus. Jis pabrėžė, kad per pusantrų metų susidariusi padėtis buvo nenaudinga visoms projektą įgyvendinančioms pusėms – valstybei, nebeveikiančiai jėgainei, „Nukem“/„GNS“ konsorciumui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) ir didžiausiai projekto donorei – EK.
