Skandalingoje krepšinio čempionato byloje, kurioje įtarimai pareikšti aštuoniems žinomiems žmonėms ir Lietuvos krepšinio federacijai, – netikėtas posūkis ir akibrokštas ją tiriantiems Panevėžio pareigūnams. Po ketverių metų ikiteisminiam tyrimui priartėjus prie pabaigos, Generalinė prokuratūra nušalino Panevėžio apygardos prokurorus nuo bylos ir perdavė ją į šiauliečių rankas.
Apie Generalinės prokuratūros sprendimą bylą perduoti Šiauliams A. Gališanskytei pirmieji pranešė įtariamųjų advokatai. U. Mikaliūno nuotr.
„Tai padaryta siekiant kuo didesnio šio tyrimo atlikimo nešališkumo“, – „Sekundei“ patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl krepšinio bylos tyrimą kontroliavusios Panevėžio apygardos prokurorės Aurelijos Gališanskytės veiksmų. E. Martinonienė pabrėžia, jog šis faktas dar nereiškia, kad prokurorė blogai dirbo. „Tiesiog norima įsitikinti, ar tikrai viskas atlikta gerai“, – teigia prokuratūros atstovė.
Anot jos, patikrinimas pradėtas dėl ikiteisminio tyrimo trukmės.
Korupcines bylas tiriančiai vienai principingiausių Panevėžio prokurorių gresia ir didesni nemalonumai. Dėl padėjimo suklastoti dokumentus, kurių pagrindu Lietuvos krepšinio federacija iš Panevėžio savivaldybės gavo 2,375 mln. Lt, įtariama Vilniaus advokatė Diana Dūdienė ir jos gynėjas Aidas Mažeika siekia, kad pati A. Gališanskytė iš prokurorės taptų įtariamąja. Jie reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokurorės galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
„Jei tarnybinio patikrinimo metu būtų nustatyti požymiai, aplinkybės ar duomenys, kurie leistų įtarti, kad galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika, tokiu atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas“, – situaciją pakomentavo E. Martinonienė.
Advokatai gerai informuoti
A. Gališanskytė aiškina, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl pačių proceso dalyvių galybės skundų. Pati prokurorė skaičiuoja asmeniškai per porą metų išnagrinėjusi 105-is skundus, susijusius su šia byla.
„Praktiškai dėl kiekvieno mano nutarimo buvo teikiamas skundas aukštesniam prokurorui arba teismui ir po to atitinkamai aukštesnėms instancijoms. Iš jų patenkintų vos keli procentai“, – „Sekundei“ tvirtino A. Gališanskytė.
Apie Generalinės prokuratūros sprendimą bylą perduoti į Šiaulius prokurorei pirmieji pranešė ne vadovai, o gerai informuoti įtariamųjų advokatai. Būtent jie elektroniniu paštu brūkštelėjo kalbėję su Generalinės prokurorais ir sužinoję naujieną.
„Tik mums patiems pradėjus aiškintis, ar tai tiesa, pasitvirtino, kad toks sprendimas yra. Pati Generalinė prokuratūra informavo tik kitos dienos antroje pusėje“, – teigė prokurorė.
Jai toks sprendimas – netikėtas. Mat Panevėžio apylinkės teismas net kelis kartus svarstė įtariamųjų prašymus nušalinti prokurorę, tačiau visi skundai buvo atmesti konstatavus, kad Panevėžio prokurorai yra nešališki ir gali toliau kontroliuoti tyrimą.
A. Gališanskytė pripažįsta iki šiol neturinti ir oficialios informacijos apie pirmąjį per 12-a jos darbo metų pradėtą tarnybinį patikrinimą.
„Bent kol kas šiandien nuobaudų nėra skirta, o kas bus rytoj, negaliu atsakyti“, – sako A. Gališanskytė.
Mato teisinį chuliganizmą
Ikiteisminiam tyrimui dėl 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje užkulisių einant į pabaigą pakeisti jį kontroliuojančius prokurorus Generalinė prokuratūra susizgribo spaudžiama įtariamųjų. Dėl Panevėžio teisėsaugininkų nušalinimo į Generalinę prokuratūrą kreipėsi piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu įtariamas buvęs Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Tyrimo pradžioje jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo jau panaikinti.
„Matant, kad metų metus tęsiasi liguistai kriminalizuotas požiūris, tenka imtis priemonių. Neturėjau kitos išeities, kaip tik kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl bylos iškėlimo iš Panevėžio. Kad nors šiek tiek nešališkai būtų žiūrima į tuos reikalus. Tokio teisinio chuliganizmo civilizuotoje šalyje aš tikrai neįsivaizdavau“, – milijonų litų vertės sandėrį tarp federacijos ir Panevėžio savivaldybės ketverius metus narpliojusiems prokurorams kaltinimus meta M. Balčiūnas.
Anot jo, tai, ką patyręs per pastaruosius metus Panevėžio apygardos prokuratūroje ir STT Panevėžio valdyboje, yra „absoliutus žmogaus žeminimas, niekinimas ir bandymas bet kaip jį sulaužyti, kad patvirtintų išgalvotus faktus“.
Žeidžia kardomosios priemonės
M. Balčiūnas žeminimu ir niekinimu įvardija taikytas kardomąsias priemones.
M. Balčiūnas teigia neturėjęs kitos išeities, kaip tik kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad byla būtų iškelta iš Panevėžio.
„Panaudoti absoliučiai neadekvatūs teisiniai įrankiai: areštuotas turtas, paimtas užstatas, draudimas išvykti į užsienį. Tai niekaip nepateisina tokios situacijos, atrodo, kad aš bėgsiu iš Lietuvos, slapstysiuos, išparduosiu paskutinį savo turtą. Tai irgi psichologinė ilgalaikė spaudimo priemonė“, – „Sekundei“ teigė M. Balčiūnas.
Įtariamasis bylą vadina laužta iš piršto, paremta išgalvotais kaltinimais, o A. Gališanskytę kaltina šališkumu. Jis tvirtina pateikęs aibę įrodymų, kad Panevėžio savivaldybės pinigai panaudoti tam, kam ir planuota – krepšiniui populiarinti, o ne privačiam verslui pasipelnyti.
M. Balčiūnas tikina turintis visus dokumentus, esą patvirtinančius, kad nė litas Aukštaitijos sostinės sumokėtų pinigų nėra dingęs.
„Kai žmonės bando įrodinėti, ko niekada nebuvę ir ką išgalvoję, dar kurį laiką gali galvoti, kad suklydo, bandyti jiems pateikti faktus – Vyriausybės, LKF, kolegialių organų sprendimus. Ir kurį laiką manyti, kad iš tiesų žmogus, turintis tokius įgaliojimus kaip prokurorė A.Gališanskytė, kažko nežino. Bet kai žmonės tiek pridaro net nepasiaiškinę, po to savo veiksmus siekia žūtbūt pateisinti nors ir pačiais brutaliausiais teisiniais metodais“, – piktinosi M. Balčiūnas.
Teismas įpareigojęs prokurorus ikiteisminį tyrimą M. Balčiūno atžvilgiu užbaigti dar šįmet. Jei nebus spėta, bylą perėmęs Šiaulių prokuroras turės kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją Šiauliuose su prašymu pratęsti terminą. Taigi, jei bus nuspręsta, kad ketveių metų tyrimo turėjo pakakti pasodinti M. Balčiūną į teisiamųjų suolą, byla jo atžvilgiu gali būti ir nutraukta.
Generalinėje ne svetimi
Parklupdyti prokurorę siekia ir LKF advokatė, pati tapusi įtariamąja šioje byloje, Diana Dūdienė. Jos gynėjas Aidas Mažeika patvirtino kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo A. Gališanskytės piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Nors prokuratūra atsisakė imtis tyrimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas tokį atsisakymą atmetė.
„Taigi dabar yra sprendžiamas klausimas Generalinėje prokuratūroje, ar pradėti ikiteisminį tyrimą pačiai A. Gališanskytei“, – atsakymo laukia A. Mažeika.
LKF byloje dėl milijoninės paramos pasisavinimo atstovavusi sostinės advokatė D. Dūdienė 2013-ųjų pavasarį pati tapo įtariamąja. Iš pradžių jai buvo pareikšti įtarimai pagal du straipsnius – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir sukčiavimo.
Tačiau prieš metus, pernai rugsėjį, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis priėmė sprendimą D. Dūdienės atžvilgiu nutraukti tyrimą konstatavęs, kad advokatė nepadarė nusikalstamų veikų.
Įdomu tai, kad vos prieš du mėnesius iki D. Dūdienei palankaus sprendimo jos sutuoktinis Mindaugas Dūda pasitraukė iš tarnybos Generalinėje prokuratūroje. M. Dūda buvo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru ir net pretendentu užimti šio departamento vyriausiojo prokuroro pareigas. Nors atrankos komisija jį buvo pripažinusi geriausiu kandidatu, tuometis generalinis prokuroras Darius Valys M. Dūdos į šias pareigas nepaskyrė.
Krepšinio byloje D. Dūdienę ginantis advokatas A. Mažeika taip pat yra dirbęs tame pačiame departamente prokuroru. Iš šių pareigų atsistatydino 2011-aisiais beveik po 19 darbo prokuratūroje metų. Jis yra tyręs ne vieną rezonansinę bylą, tarp jų ir kauniečio Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių bylą.
Rado naujų įtarimų
Ar Generalinės prokuratūros vieno iš departamento vadovo priimtas palankus sprendimas buvusio pavaldinio žmonos atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, abejonių kilo STT viršininkui Sauliui Urbonavičiui. Jis kreipėsi į patį generalinį prokurorą. Ir išties – pripažinta, kad D. Dūdienę nuo įtarimų išlaisvinęs nutarimas yra nepagrįstas. Tuometis generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis įvertino, kad Panevėžio prokurorai surinkę pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ši advokatė galėjo piktnaudžiauti tarnyba ir sukčiauti. D. Raulušaitis panaikino D. Dūdienei palankų I. Mikelionio nutarimą. Tačiau įtariamoji nesudėjo rankų ir teismui apskundė D. Raulušaičio sprendimą.
Teismas pareiškė, kad generalinio prokuroro pavaduotojas kišosi, kur jam nepriklauso. Esą apskųsti nutarimą dėl bylos D. Dūdienei nutraukimo galėjo tik jos dalyviai, bet ne STT vadas.
„Teismas net nesigilino į motyvus, surinktą bylos medžiagą, ar yra duomenų, pagrindžiančių D. Dūdienei pareikštus įtarimus, ar nėra“, – teigė A. Gališanskytė.
Vis dėlto Panevėžio prokurorė advokatės nepaleido. Išvengusi įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba ir sukčiavimu, D. Dūdienė tapo įtariamąja dėl padėjimo LKF sukčiauti, tai yra suklastoti dokumentus ir iš Panevėžio biudžeto pelnyti 2,375 mln. Lt.
„Šių metų vasarą D. Dūdienei buvo surašytas patikslintas pranešimas apie įtarimus ir bandoma jai įteikti. Tas mums sunkiai sekėsi, nes ji visokiais būdais, šiandien galima konstatuoti, vengė atvykti, rašė skundus ir teikė juos įvairioms institucijoms – Generalinei prokuratūrai, Panevėžio apylinkės teismui. Galų gale mums pavyko jai įteikti šaukimą – D. Dūdienė atvyko, pasiėmė pranešimą apie įtarimą“, – pasakojo prokurorė.
Įtariamąją esą sunkiai sekėsi prisikviesti ir į apklausą, o tai yra būtina prieš užbaigiant ikiteisminį tyrimą.
Mato perlenktą lazdą
Nors D. Dūdienei pareikšti įtarimai, ji toliau verčiasi advokato praktika – įgaliojimai nėra sustabdyti. Ją ginantis advokatas A. Mažeika tvirtina, jog D. Dūdienė nepagrįstai atsidūrusi tarp įtariamųjų.
„Ji sudariusi teisinių paslaugų sutartį kaip advokatė konsultavo Lietuvos krepšinio federaciją. Advokatas negali būti tapatinamas su savo klientu, kas šiuo atveju ir vyksta. D. Dūdienė persekiojama už savo, kaip advokatės, veiklą. Visi toje byloje nepagrįstai tapo įtariamaisiais, ne tik mano klientė. Sutarčių vykdymo, civilinės teisės dalykus dirbtinai bandoma kriminalizuoti. Tą bylą reikėtų nutraukti, o jei ne, visiems turėtų būti išteisinamasis nuosprendis“, – „Sekundei“ tvirtino A. Mažeika.
Anot jo, Generalinės prokuratūros sprendimas perduoti bylą Šiaulių prokurorams proceso dalyviams teikia vilčių.
„Tai, kas vyksta Panevėžyje, sveiku protu nesuvokiama. Tai, kad 45 proc. asmenų išteisinami Panevėžio apygardos prokuratūros korupcijos bylose, rodo, kad lazda perlenkta“, – Aukštaitijos sostinės teisėsaugos darbą įvertino A. Mažeika.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Sekė ilgiau nei pusmetį
Ikiteisminis tyrimas dėl Panevėžio savivaldybės LKF sumokėtų milijonų, kurie galbūt nukeliavo paremti privačiam verslui, pradėtas dar 2012-ųjų gegužės pabaigoje.
Tačiau pirmieji intensyvūs vieši veiksmai, kai pradėtos atlikti kratos ir teikti pranešimai apie įtarimus, startavo 2013 m. sausio 7-ąją.
Įtarimai dėl korupcinių nusikaltimų pareikšti Lietuvos krepšinio federacijai bei aštuoniems asmenims – tuomečiams Lietuvos krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui, direktorei Rasai Liuimienei, buhalterei Ramutei Čižauskaitei, LKF advokatei Dianai Dūdienei, buvusiam Panevėžio merui Vitalijui Satkevičiui, jo patarėjo pareigas ėjusiam, o šiuo metu Švedijoje statybose besidarbuojančiam Dariui Simėnui, buvusiam Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro vadovui Bronislavui Pliavgai, Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjui Antanui Stokai.
Įtariamieji šiomis dienomis gavo laiškus, jog susipažinimas su byla sustabdomas – ją perėmusiems Šiaulių prokurorams patiems prireiks laiko įsigilinti į rekordinės, maždaug 50-ies tomų, bylos detales.
Senaties terminas už korupcinius nusikaltimus gana netrumpas – 8–10 metų.
