Prezidentė suabejojo, ar vykdomo jaunimo nedarbo prevencija veiksminga.
Užtenka menkos prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos strėlės Vyriausybės pusėn, kad ši suskubtų pasitempti. Prieš savaitę šalies vadovė sukritikavo trumparegišką vykdomosios valdžios politiką jaunimo nedarbo atžvilgiu, o jau vasario viduryje žadama paskelbti pirmąsias nacionalinio užimtumo plano gaires.
Sotesnio gyvenimo svečiose šalyse besidairančių jaunuolių lūkesčius žlugdo visoje Europoje sparčiai augantys jaunimo nedarbo rodikliai. Lietuvos jaunimo (15-24 m.) užimtumo rodiklis viršija vidutinę ES statistiką: šalyje jaunuolių nedarbas siekia 31,1 proc., tuo tarpu bendrijos narių vidurkis – 21,6 proc.
Europos Komisija (EK) pradėjo raginti nares naudoti struktūrinius ES lėšų fondus. Iki šiol neišnaudoti ištekliai siekia 30 mlrd. eurų. Aktyviai pinigus naudoja ir Lietuva. Tačiau prezidentė, grįžusi po viešnagės Briuselyje, pareiškė nematanti vientisos valstybės politikos, nuoseklios strategijos ir konkrečių tikslų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas netruko paskelbti, kad jaunimo nedarbas, išties svarbi problema ir Lietuvoje, nėra veiksmingai sprendžiamas. Vos po savaitės buvo sušauktas susitikimas su atitinkamomis institucijomis, kovo mėnesį nauji pasiūlymai bus pateikti EK, o jau balandžio mėnesį – paskelbta nacionalinė užimtumo strategija.
D. Jankauskas sutinka, kad ES pinigai galėjo būti panaudojami efektyviai. Nuo šiol turėtų būti siekiama stengtis orientuotis į rezultatus, o ne tik panaudoti lėšas.
Lietuva yra paruošusi ilgalaikę Jaunimo politikos plėtros programą (2011-2019 metams), tačiau joje numatytos priemonės bus peržiūrimos, papildomos.
ES pinigų nepakanka
D. Jankauskas sutinka, kad ES pinigai galėjo būti panaudojami efektyviai. Nuo šiol turėtų būti siekiama stengtis orientuotis į rezultatus, o ne tik panaudoti lėšas.
Lietuvai 2007-2013 m. skirta 3,2 mlrd. litų, tačiau pinigai nepagelbėjo – nedarbo rodikliai toliau didėjo. Kaip skelbia „Eurostat“, 2008 m. Lietuvos jaunimo nedarbas siekė 13,8 proc., o po metų – jau 29,2 proc.
Šių metų liepą baigsis pusantrų metų galiojusi mokestinė lengvata pirmąkart įsidarbinusiems asmenims. Juos įdarbinantys darbdaviai metus gali mokėti 7,7 proc. vietoj 31 proc. siekiančias socialinio draudimo įmokas.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), numatoma šią lengvatą ir toliau taikyti – subsidijuojant ES struktūrinių lėšų pagalba. Mąstoma ir apie papildomas lengvatas, tačiau, kokios jos, dar neįvardijama.
Būsimosios užimtumo programos prioritetai – ekonominės ir informacinės priemonės. SADM akcentuoja, kad be ekonominių paskatų reikalinga ir intensyvesnė darbdavių ir būsimų darbuotojų komunikacija.
Lengvatos būsto nuomai
Ministro D. Jankauskas teigimu, galvojama ir apie būsto nuomos lengvatas mažesnių šalies miestų jauniems žmonėms, besidairantiems galimybių didmiesčiuose. Vienas pasiūlymų – dengti dalį nuomos mokesčio pateikus oficialią būsto nuomos sutartį.
Linos Bušinskaitės, SADM Ryšių su visuomenės skyriaus vedėjos teigimu, tokia priemonė galėtų paskatinti jaunus žmones įsitvirtinti Lietuvoje, užuot pasirinkus emigraciją: „Ji skatintų tuos jaunus žmones, pavyzdžiui, gyvenančius mažesniuose atokesniuose miesteliuose, kurie iki šiol nesiryždavo ieškotis darbo didesniuose miestuose vien dėl to, kad bijodavo, jog būsto nuomos sąnaudos bus didesnės nei alga arba sumokėjus nuomą, liks labai mažai pragyvenimui, įsidarbinti, nes jaustųsi saugūs turėdami tokį garantą – nuomotis būstą, kurio dalį nuomos dengtų valstybė.“
Ministerijos teigimu, tokiu būdu taip pat būtų skaidrinamas būstų nuomos sektorius.
