Antrai prezidento kadencijai perrinktam Italijos politikos veteranui 87-erių Giorgio Napolitano teks ieškoti kelių, kuriais būtų galima išvesti šalį iš politinės krizės.
Savaitgalį, po penkių anksčiau žlugusių balsavimų, Italijos įstatymų leidėjams pagaliau pavyko išrinkti šalies vadovą. G. Napolitano lengvai laimėjo balsavimą – surinko 738 balsus ir tapo pirmuoju Italijos prezidentu, kuris buvo perrinktas antrai kadencijai.
G. Napolitano turės padėti skirtingų pažiūrų partijoms susitarti dėl būsimos šalies vyriausybės ir premjero. Italija įstrigusi aklavietėje nuo vasario pabaigos, nes per parlamento rinkimus nebuvo išrinkta aiški dauguma, galinti tai padaryti. Tačiau pastarieji prezidento rinkimai turėtų būti vertinami kaip pirmas žingsnis kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų politikų kompromiso link.
Prieš tai Italijos įstatymų leidėjai penkis kartus mėgino išrinkti kitus kandidatus, įskaitant ir buvusį Europos Komisijos vadovą Romano Prodi. Tačiau visi balsavimai žlugo.
Garbaus amžiaus G. Napolitano savo kandidatūrą iškėlė paprašytas partijų lyderių. „Manau, kad reikia pasiūlyti savo kandidatūrą, – sakė G. Napolitano. – Negaliu išsisukinėti nuo atsakomybės prieš tautą.“
Italijos partijų lyderiai prieš rinkimus ragino parlamentą parodyti vienybę ir išrinkti G. Napolitano. Tiesa, tam pritarė ne visi. Šį sprendimą kritikavo prieš dabartinę politinę sistemą nusistatęs Penkių žvaigždučių judėjimas, o jį remiantys gyventojai Romoje protestavo prie parlamento pastato.
Prezidentu išrinktas G. Napolitano ilgai nedelsęs patikėjo suformuoti vyriausybę centro kairės Demorkratų partijos lyderiui Enrico Lettai. Šis politikas greičiausiai taps naujuoju šalies ministru pirmininku.
Vienas seniausių
87-erių G. Napolitano yra vienas seniausių pareigas einančių prezidentų. Visame pasaulyje galima suskaičiuoti vos kelis už jį senesnius valstybių lyderius.
Jeigu G. Napolitano prezidentu išbus visą kadenciją, jos pabaigoje jam bus beveik 95-eri. Tačiau gali būti, kad prezidentas nuspręs nedirbti visą kadenciją ir pasitrauks iš posto po to, kai Italija išeis iš politinio aklagatvio, kuriame atsidūrė po vasarį vykusių parlamento rinkimų.
Italijos prezidentas žinomas kaip pastovus, nuosaikus ir nepriekaištingų manierų politikas. Jo diskretiškumas ir diplomatija pelnė jam pagarbą tiek Italijoje, tiek už jos ribų.
Nors prezidento vaidmuo Italijoje yra daugiau formalus, į jo pastabas atsižvelgiama. Prieš dvejus metus, kai visas pasaulis įtariai stebėjo Italiją ir svarstė, kad ji bus kita šalis, kuri paprašys tarptautinės paramos, G. Napolitano poziciją išdėstė labai aiškiai.
Tuomet jis paragino išlaikyti „kolektyvinį sąžinės egzaminą“. Šie prezidento žodžiai buvo atvira žinutė politikams, dažniau besirūpinantiems savo, o ne šalies gerove.
Į Italijos parlamentą G. Napolitano buvo išrinktas 1953 m., kai jam buvo 28-eri. 1992–1994 m. jis užėmė parlamento žemųjų rūmų pirmininko postą, o 1996–1998 m. buvo vidaus reikalų ministras tuomečio premjero R. Prodi kairiųjų vyriausybėje. Taip pat G. Napolitano buvo išrinktas į Europos Parlamentą ir dirbo kairiųjų aljanse.
Italijoje jis yra susikirtęs su ministru pirmininku Silvio Berlusconi. 2009 m. G. Napolitano atsisakė skubiai pasirašyti S. Berlusconi išleistą dekretą, kuris būtų panaikinęs teismų sprendimus ir privertęs 32-ejų moters, komos būklės išbuvusios 17 metų, tėvus toliau ją gydyti.
Tokie kontroversiški momentai G. Napolitano karjeroje yra reti. Tuo greičiausiai ir galima paaiškinti ilgą jo karjerą, per kurią pavyko sukaupti patirties, ir populiarumą – tai, ko reikia iš krizės neišsikapstančiai Italijai.
