Be lietuvių
Norint suskaičiuoti Lietuvos dviratininkus, mynusius pedalus legendinėse „Tour de France“ lenktynėse, užtektų dviejų rankų pirštų (ir dar liktų). Pernai dviračių sporto olimpinėse žaidynėse nebuvo nė vieno lietuvio. Šiemet taip pat.
„Apie dalyvavimą „Tour de France“ nė nekalbame, nes jauni Lietuvos dviratininkai net neturi lėšų nuvykti į tarptautines varžybas. Mano laikais, apie 1990-uosius, turėjome 12–13 profesionaliems klubams atstovavusių dviratininkų.
Dabar liko tik Tomas Vaitkus ir Ignatas Konovalovas. Deja, bet dviračių sportui Lietuva yra miręs kraštas“, – liūdnai atsiduso Artūras Kasputis.
1988 m. Seulo olimpinis treko čempionas ilgus metus dirba Prancūzijos „Pro Team“ komandos „AG2R La Mondiale“ sporto direktoriumi, tačiau šiuo metu nemato lietuvių, kuriuos galėtų pakviesti į šią komandą.
A.Kaspučio paminėti Lietuvos dviračių sporto „išsišokėliai“ T.Vaitkus ir I.Konovalovas šiemet taip pat nedalyvavo prestižinėse lenktynėse. Tik dėl skirtingų priežasčių. I.Konovalovas dar nėra atsigavęs po kito didžiojo turo „Giro d’Italia“, kuriame laimėjo paskutinį etapą, o T.Vaitkaus viltis sudaužė „Astana“ komandos direktorius Johanas Bruyneelis.
„Tour de France“ besirengusį klaipėdietį paskutinę akimirką pakeitė kazachas Dmitrijus Muravjovas. „Aišku, jeigu būčiau geresnės sportinės formos, kuris nors iš kazachų būtų išstūmęs ne mane, o kitą legionierių“, – dalį kaltės ir sau prisiėmė T.Vaitkus.
T.Vaitkus ir I.Konovalovas yra jauni dviratininkai, todėl savo šansų legendinėse lenktynėse dar turėtų sulaukti. Tačiau už jų nugarų plyti visiška tuštuma. „Ačiū, kad rašote apie mūsų varganą sportą“, – visą padėtį iliustravo prieš pusantros savaitės Lietuvos čempionate ištarti I.Konovalovo žodžiai.
Skaudūs prisiminimai
Prestižines lenktynes puikiausiai prisimena buvęs dviratininkas Raimondas Rumšas. Lenktynės šilutiškį iškėlė į aukštumas, bet po to tėškė į patį dugną.
Trečiosios „Tour de France“ vietos iš R.Rumšo niekas nepajėgė atimti, visi dopingo testai buvo neigiami, tačiau nuoskaudą vienas geriausių visų laikų Lietuvos dviratininkų jaučia iki šiol. „Žaizdos užgyja, o randai lieka, – tarė R.Rumšas. – Bet man vis tiek triumfas labiau glosto širdį. Pavardė yra įrašyta į istoriją, prisiminimai labai gražūs, todėl juos ir saugau atmintyje.“
Italijos Lunatos miestelyje su žmona Edita, sūnumis Raimondu ir Linu bei dukra Rasa gyvenantis buvęs dviratininkas apgailestauja dėl vienintelio dalyko – jei ne silpna „Lampre-Daikin“ komanda, prieš septynerius metus jis galėjo aplenkti Josebą Belokį ir tapti čempionu tarp „mirtingųjų“. Geležinis Lance’as Armstrongas jau tada buvo visa galva aukštesnis už savo oponentus.
„Tada mums sutrukdė komandinės atskiro starto lenktynės. ONCE komandai su J.Belokiu pralaimėjome daugiau nei dviem minutėmis. Apskritai komandos darbas „Tour de France“ reiškia labai daug. Patikėkite, tikrai nelengva siekti aukščiausių tikslų be rimtos kolegų paramos“, – teigė R.Rumšas, 2002 m. visus stebinęs važiavimu į sudėtingiausias Alpių viršūnes.
Ultramaratonas su dviračiu
Visi dviratininkai vieningai kartoja, kad „Tour de France“ – pačios sunkiausios lenktynės pasaulyje. „Dabartiniams sportininkams lengviau, jie turi dvi poilsio dienas. Mes važiuodavome be jokio poilsio. Ir nieko neatsitiko. Gyvas esu, vaikštau“, – nusijuokė 42-ejų A.Kasputis, „Tour de France“ pavadinęs dviračių sporto ultratriatlonu.
„Jei sportinė forma nėra geriausia, į Prancūziją nėra ko važiuoti. Tai ne vienadienės lenktynės, kur gali sau pasakyti: „Šiandien iškentėsiu, o rytoj miegosiu iki vakaro. „Tour de France“ važiuoji tris savaites, bet nuo krūvių susidaro įspūdis, kad gerokai ilgiau. Pirmiausia – tai tikros grumtynės su savimi“, – pripažino R.Rumšas.
T.Vaitkus pridūrė, kad dviratininkus tiesiog įtraukia monotonija. Kiekvieną vakarą 10–12 val. visi eina miegoti, kitą rytą 9 val. pusryčiauja, o vidurdienį stoja prie starto linijos.
„Prisitaikai prie to gyvenimo ritmo ir važiuoji iki paskutinio finišo“, – reziumavo daugkartinis Lietuvos čempionas.
Nors „Giro“ ir „Vuelta“ etapų sudėtingumas dažnai pranoksta „Tour de France“, didžiosios lenktynės labiau išsunkia sportininkus ir dėl visuotinio ažiotažo.
„Tos lenktynės reikalauja daug nervų, nes įtampa visą laiką didžiulė, nuolat jauti stresą“, – pabrėžė T.Vaitkus. – Paskutinę savaitę dėl nuovargio sutrinka miegas. Kai kurie sportininkai jau pirmą savaitę negali užmigti be vaistų nuo nemigos. Įdomiausia, kad net tie, kurie nepretenduoja į jokias pozicijas, pastaraisiais metais kovoja iki galo.
Dopingo kontrolė
„2009 metų „Tour de France“ lenktynėse bus bene griežčiausiai per visą istoriją kontroliuojama dėl dopingo vartojimo“, – pareiškė Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) vadovas Patas McQuaidas. Vien per lenktynes bus atlikta 50 dopingo testų, tačiau UCI, „Tour de France“ organizatoriai ir Prancūzijos antidopingo agentūra (AFLD) neketina tuo apsiriboti.
Kelias savaites prieš lenktynių startą buvo paimti mėginiai iš 50 dviratininkų – komandų lyderių, lenktynių favoritų ir grupelės sportininkų, kurių biologiniai pasai kelia įtarimą. Vieno iš tokių – olando Thomaso Dekkerio („Sillence-Lotto“) – mėginyje dar prieš lenktynes buvo rasta eritropoetino (EPO).
Biologinis pasas – UCI įdiegta naujovė. Nuo praėjusių metų kiekvienas profesionalas turi tokį pasą, kuriame registruojami visų atliktų kraujo ir šlapimo tyrimų duomenys. Dopingo kontrolieriai gali palyginti įvairius parametrus ir identifikuoti įtartinus sportininkus.
„Galbūt mums nepavyks nustatyti konkretaus preparato, tačiau mes aiškiai matysime, kad buvo vartojamas dopingas. O konkretų preparatą galėtume nustatyti ir vėliau, iš užšaldytų mėginių“, – tvirtino P.McQuaidas.
AFLD vadovas Pierre’as Bordry tvirtino, kad agentūra jau gali nustatyti ir kraujo perpylimo atvejus. Naujausia mada tarp sportininkų – „nuleisti“ savo kraujo (kai jis būna prisodrintas deguonies), jį laikyti, o prieš lenktynes ar jų metu susilašinti iš naujo. Tokius perpylimus labai sunku nustatyti, tačiau austras Bernardas Kohlis padėjo dopingo kontrolieriams.
B.Kohlis pernai lipo ant „Tour de France“ laimėtojų pakilos laiptelio, bet vėliau buvo sugautas vartojęs naujosios kartos eritropoetiną CERA. Karjerą baigęs dviratininkas po to sutiko bendradarbiauti su sukčių gaudytojais.
Pernai dviratininkams buvo netikėta, kad dopingo kontrolieriai gali mėginiuose rasti CERA pėdsakų. P.Bordry neslėpė, kad jo komanda žino apie naujus dopingo preparatus. „Dviratininkai mano, kad mes nežinome, kaip surasti tą medžiagą. Bet mes tai žinome“, – potencialius sukčiautojus pagąsdino AFLD vadovas.
Parengė V. Kazlauskas
Nuotr.Be lietuvių. Šiemet prestižinėse „Tour de France“ lenktynėse nedalyvauja Lietuvos sportininkai.
