Prestižinėmis laikomos miesto mokyklos kiekvieną pavasarį sulaukia gerokai daugiau prašymų, negu rengiasi priimti mokinių. Švietimo skyriaus specialistai neneigia, kad mokyklų mokymo lygis mieste nevienodas, bet veržimosi į gimnazijas vajaus apimtus tėvus ir mokinius jie tikina galintys nuraminti: sėkmingą vaiko ateitį lemia ne tik prestižinė gimnazija.
Už borto lieka daug
Jau ne vienerius metus geidžiamiausiomis laikomos J.Balčikonio gimnazija ir 5-oji vidurinė mokykla. Situacija nesikeičia ir šiemet. J.Balčikonio gimnazija, į pirmąsias gimnazijos klases šiemet priimsianti 150 mokinių, vakar jau buvo gavusi 222 prašymus. Direktorius Raimondas Dambrauskas tvirtina, kad kasmet lieka apie 50 nepatekusiųjų į gimnaziją. „Stojamojo egzamino mokiniai nelaiko jokio, priimami pagal pirmojo mokslo metų pusmečio rezultatus, pavasario semestrų rezultatai nevertinami, kad nesukeltų per didelio streso“, – sakė R.Dambrauskas.
Pernai J.Balčikonio gimnazija priėmė moksleivius iš 29 mokyklų – ne tik Panevėžio, bet ir rajono bei kitų apskrities miestų.
Stengiasi patekti
Panevėžio miesto švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Akvilija Aleliūnienė sako suprantanti mokinius, kurie stengiasi patekti į gerą vardą užsitarnavusias gimnazijas ar vidurines mokyklas. „Norime mes to ar nenorime, bet ne visos mūsų mokyklos vienodos. Logiška, kad mokinys, kuris turi tikslą gerais balais išlaikyti valstybinius egzaminus ir patekti į aukštąją mokyklą, stoja į gimnaziją, – svarstė A.Aleliūnienė. – Geresnis mokinys, pradėjęs mokytis silpnesnėje klasėje, prisitaiko prie aplinkos ir aptingsta, o tarp stipresniųjų patekęs ir silpnesnysis pasitempia. Svarbu ir tai, kad gimnazijose dirba geresni mokytojai“.
Kaip sako specialistė, nevienodą mokymosi lygį atspindi valstybinių egzaminų rezultatai. Pernai geriausiai valstybinius egzaminus išlaikė J.Balčikonio gimnazijos abiturientai – jų rezultatų vidurkis siekia 72,08 balo. Antroje vietoje pernai buvo 5-osios vidurinės mokyklos abiturientai – 70,71 balo. V.Žemkalnio gimnazijos abiturientų valstybinių egzaminų rezultatų vidurkis – 52,85 balo.
Prasčiausiai sekėsi 9-osios vidurinės mokyklos abiturientams (29,09 balo) ir „Aušros“ vidurinės mokyklos abiturientams (21,63 balo). „Užpernai 9-oji ir „Minties“ vidurinės mokyklos buvo pasiekusios kur kas geresnių rezultatų, o staigų jų prastėjimą lėmė tai, kad geriausi mokiniai išėjo į gimnazijas“, – sakė A.Aleliūnienė.
Veržimasis į gimnazijas –
perdėtas
Miesto Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis įsitikinęs, kad veržimasis į prestižinėmis laikomas gimnazijas yra perdėtas ir nereikalingas streso varymas vaikams. Jis prisipažįsta nelinkęs mokyklų skirstyti į geras ir prastesnes. Specialistas sako suprantantis, kad tėvai, besitikintys iš vaiko gerų mokymosi rezultatų, stengiasi juos leisti į mokyklas, kurios tokių pasiekia. „Tačiau labai dažnai pamirštama, kad ne kiekvienas vaikas yra gabus mokslui, o mokykla pati savaime negarantuoja gerų rezultatų“, – „Sekundei“ sakė E.Kuchalskis.
Labai abejotini E.Kuchalskiui atrodo ir stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. „Dabar aukštųjų mokyklų yra tiek daug, prašymus stoti galima paduoti į daug specialybių, kai kurių mokslas tik mokamas, tad stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai praranda prasmę, – įsitikinęs specialistas. – Be reikalo stengiamasi bet kokiais būdais patekti į aukštąsias, pamirštamos profesinės mokyklos, jas baigę jaunuoliai gali labai sėkmingai dirbti“.
Plačiau skaitykite balandžio 17 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
S.Kašino nuotr. Specialistai mano, kad sėkmingą vaiko ateitį lemia ne patekimas į prestižinę mokyklą – daug kas priklauso nuo gabumų ir motyvacijos.
