Prekybos centrų konkurencija vos 119 tūkstančių
gyventojų turinčiame mieste – žvėriška. Tačiau nekilnojamojo turto specialistai
tvirtina, kad ši rinkos niša dar neužpildyta. Dėl strateginių vietų
besivaržantys prekybininkai jau nusitaikę ir į greta sankryžų esančius privačius gyvenamuosius namus.
Bumas slūgsta
Šiuo metu mieste veikia 68 didesni ar mažesni prekybos centrai. Arši jų kova suprantama ir eiliniam panevėžiečiui: strateginėse vietose šalia sankryžų viena greta kitos kyla konkurentų parduotuvės.
Labiausiai savo tinklą Panevėžyje išplėtojęs „VP Market“. Mieste jau veikia 10 „Maximų“ ir „Saulučių“ bei viena didmenos parduotuvė. Liepą turėtų būti pradėta statyti dar viena „Maxima“ Klaipėdos ir Nemuno gatvių sankirtoje, šiuo metu griaunamo viešbučio vietoje. „VP Market“ šiemet ketina imtis ir daug kam tarybinių laikų nostalgiją keliančios parduotuvės „Klevas“ rekonstrukcijos.
Tačiau „VP Market“ atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė tikina, kad prekybos centrų bumas jau slūgsta. Piką ši rinkos dalis išgyveno prieš porą metų. „VP Market“, be parduotuvės „Rimi“ kaimynystėje, kitų statybų bent jau šiais metais Panevėžyje nebežada. Lietuvoje prekybos centrams baigiant užpildyti rinką, „VP Market“ tinklas orientuojasi į užsienio šalis.
Didžiausias pozicijas Panevėžyje užėmęs prekybos tinklas apie konkurenciją rinkoje nekalba. „Visų pirma iš to laimi pirkėjas. O dėl parduotuvių ar kitų paslaugų tiekėjų skaičiaus labai paprasta: jei verslininkas mato, kad vartotojo nesudomino, jis paprasčiausiai nutraukia veiklą“, – teigė V.Jakubauskaitė.
Apyvarta gali mažėti
„Norfos“ prekybos tinklas Panevėžyje jau atidaręs aštuonis prekybos centrus. Iš jų – ir pirmoji Lietuvoje „Babilone“ įsikūrusi „Hyper Norfa“. Ar tai – jau pabaiga, prekybos tinklo atstovai diplomatiškai nutyli.
„Kol kas sutarčių dėl naujų sklypų pirkimo ar parduotuvių statybos nesame pasirašę, tačiau nemanome, kad visos galimybės plėtrai Panevėžyje yra išsemtos“, – teigė „Norfos mažmenos“ atstovas viešiesiems ryšiams Darius Ryliškis.
Bankrutavus „Ekranui“, didžiausiai Panevėžio įmonei, specialistai prognozuoja mieste net dvigubai išaugsiantį nedarbo lygį. Problemą dėl smunkančios panevėžiečių perkamosios galios vis dėlto įžvelgia ir mažesnę rinkos dalį užėmę prekybos tinklai. „Perkamosios galios didėjimas yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios auga „Norfos“ , taip pat ir kitų prekybos tinklų pardavimas. Todėl, be abejo, gyventojų mokumo sumažėjimas gali atsiliepti apyvartai“, – patvirtino D.Ryliškis.
„Rimi Lietuva“ prekybos tinklas Panevėžyje užima mažesnes pozicijas: veikia viena „Rimi“ ir dvi „Supernetto“ parduotuvės. „Atidaryti daugiau mūsų tinklo parduotuvių nenumatyta. O konkurenciją reikia vertinti kaip teigiamą sąlygą, verčiančią pasitempti“, – mano „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Stanaitytė–Česnulienė.
Perspektyvų nebemato
Mažų individualių parduotuvėlių savininkai apie konkurenciją su didžiaisiais prekybos rykliais viešai nekalba, motyvuodami, kad kova dėl vietos rinkoje ne tokia jau ir švari.
„Jaučiame, kad esame didžiųjų prekybos tinklų stebimi. Jie pasiruošę mus perkąsti. O mūsų išsakyta nuomonė jiems būtų labai nenaudinga“, – kalbėjo mažos maisto parduotuvėlės savininkė. Pasak jos, jau šešti metai, kai smulkieji verslininkai Panevėžyje vien dėl prekybos centrų įsigalėjimo smunka žemyn. „Visiškai aišku, kad perspektyvų neturime. Pirkėjus stengiamės išlaikyti mus žlugdančiomis nuolaidomis. Apyvarta nedidėja, pelnas – juo labiau, o dar augant minimaliam darbo užmokesčiui būsime priversti didinti atlyginimus“, – kalbėjo verslininkė.
Jos teigimu, mažoms parduotuvėlėms atsilaikyti prieš didžiuosius prekybos centrus beviltiška jau vien dėl nevienodų sąlygų. „Tiekėjai tokiems didmenininkams daro nuolaidas, mums – ne. O prekių kainos kelti mes negalime – prarasime pirkėją“, – situaciją komentavo moteris.
Panevėžio smulkiųjų verslininkų asociacijos pirmininkas Kazys Grabys tokį prekybos centrų skverbimąsi į Panevėžį vertina tik neigiamai. „Jei tik toks atidaromas, aplinkui kelios mažos parduotuvės iš karto bankrutuoja, o savininkai išvažiuoja uždarbiauti į užsienį. Per penketą pastarųjų metų Panevėžyje dėl šios priežasties veiklą nutraukė keli tūkstančiai smulkiųjų verslininkų“, – pabrėžė K.Grabys.
Jo teigimu, milžiniški prekybos tinklai rinkoje konkuruoja naudodamiesi savo mastais. „Daro spaudimą tiekėjams reikalaudami milžiniškų nuolaidų. Šie negali atsisakyti, nes bus išmesti iš rinkos. Aš pats prekybos centrams tiekiau šaldytas uogas, bet buvau priverstas baigti: pradėta reikalauti produkciją parduoti jau už savikainą“, – pasakojo asociacijos pirmininkas.
K.Grabio nuomone, prekybos tinklų monopolis pirkėjui negali būti naudingas. „Dėl kainos jis tikrai išlošia – prekybos centruose prekės iš tiesų pigesnės, bet pigesnė produkcija dažnai yra ir prastesnė“, – įsitikinęs K.Grabys.
Plačiau skaitykite gegužės 17 d. “Sekundėje”.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Nuolaidų akcijomis viliojantys didieji prekybos centrai pavilioja didįjį srautą pirkėjų taip vis labaiu įsitvirtindami rinkoje.
