Šiemet itin daug naudotų automobilių pirko baltarusiai ir kazachai.
Mažmeninės prekybos rodiklius labiausiai išaugino automobilių pardavimo ir remonto įmonės bei degalinės, o maisto ir kitų prekių pardavėjų indėlis daug mažesnis.
Prie bendro 2,2 mlrd. litų mažmeninės prekybos apyvartos prieaugio faktinėmis kainomis labiausiai prisidėjo transporto priemonių pardavimo ir remonto įmonės (54,7 proc. pardavimų augimo apimties), degalų prekybininkai (19,3 proc.), nuo kurių atsiliko prekyba maisto (13,5 proc.) ir ne maisto (12,5 proc.) prekėmis.
Tokias išvadas paskelbė įmonių riziką vertinanti bendrovė „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Statistikos departamento pateiktus mažmeninės prekybos apyvartos per 2011 m. penkis mėnesius duomenis. Iš viso penkių mėnesių apyvarta, palyginti su 2010 metais, išaugo 21,5 proc., o faktinėmis kainomis – 22,4 proc.
„Išėjimas iš šios krizės nepanašus į buvusį prieš dešimtmetį, kai pirmiau atsigavo prekyba maisto prekėmis, o vėliau – automobiliais, drabužiais ir buities prekėmis, – teigė „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – Pardavimai šiemet auga ne tik dėl didėjusių apimčių palyginamosiomis kainomis, bet ir dėl kainų kilimo. Tačiau atėję į parduotuves vartotojai perka pagal savo faktines pajamas, o ne palyginamosiomis kainomis“.
Variklinių transporto priemonių pardavimas ir remontas sausio–gegužės mėn., palyginti su praėjusiais metais, ūgtelėjo 78,7 proc. (faktinėmis kainomis – 73 proc.). Tą nulėmė naujų vilkikų pardavimai ir naudotų automobilių reeksportas į Rytus.
Degalų prekyba per metus palyginamosiomis kainomis išaugo 9,7 proc., o faktinėmis kainomis – net 25,5 proc. Priežastis akivaizdi – lyg ant mielių didėjusios degalų kainos.
Finansinė padėtis kebli
Prekyba maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku per metus palyginamosiomis kainomis išaugo 0,6 proc., o faktinėmis kainomis – 7,5 proc. Maisto prekių grupėje didžiausias pokytis užfiksuotas specializuotose gėrimų parduotuvėse – 65 proc. (palyginamomis kainomis – net 71 proc.).
Prekyba ne maisto prekėmis per metus padidėjo dešimtadaliu (ir palyginamosiomis, ir faktinėmis kainomis). Smulkesnėse ne maisto prekių prekybos įmonėse sparčiausiai augo labiausiai smukusios šakos, o pasibaigus šildymo sezonui žmonės pinigus leido ilgalaikio vartojimo prekėms.
Keturių mėnesių apyvarta faktinėmis kainomis daugiausia ūgtelėjo kompiuterių ir buitinės elektronikos (29,4 proc.), sporto ir laisvalaikio prekių, papuošalų ir knygomis (17,6 proc.).
Tačiau šiemet išsikvėpė užsakomosios ir internetinės prekybos spurtas (11 proc, nors pernai augo beveik pusantro karto). Drabužių ir avalynės pardavimas didėjo tik 6,5 proc., o naudotų daiktų – net 35 proc.
„Creditreform Lietuva“ atkreipia dėmesį, kad daugelio mažmenos įmonių finansinė padėtis vis dar nėra gera. Tik apie pusę jų paskutinius du ketvirčius dirba pelningai, daugelis neturi nuosavo apyvartinio kapitalo ir net 80 proc. apyvartinių lėšų poreikio finansuoja tiekėjai.
Antra vertus, vidutinė atsiskaitymo su kreditoriais trukmė per metus sutrumpėjo nuo 60 iki 54,8 dienų. Be to, prekyba – viena iš nedaugelio šakų, kur sumažėjo ilgiau nei 30 dienų uždelstų skolų „Sodrai“.
