Kairiųjų koalicijos partneriams išsidalijus ministerijas liko dar kartą peržengti prezidentūros slenkstį ir suderinti nesuderinamas kandidatūras su prezidente, jau senokai pareiškusia, kad pageidauja nepartinių Darbo partijos atstovų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė neketina suteikti šanso besitikintiems, kad ji gali pažeisti Konstituciją. Ji ketina ministrų kabinetą pateikti Seimui laiku – per Konstitucijoje numatytą penkiolikos dienų terminą.
Prezidentei pareiškus, kad dar negavo „suderinto“ ministrų sąrašo, žiniasklaidoje pasirodė nepatvirtinta informacija, kad D. Grybauskaitei neįtiko mažiausiai dvi kandidatūros – abi iš Darbo partijos gretų. „Kokią nors vyriausybę vis vien tvirtinsiu“, – žurnalistams sakė šalies vadovė.
Atvejų, kai Seimas tvirtino nepilną Vyriausybės sąstatą, jau būta. Trūkstamas ministras buvo paskiriamas netrukus papildomu dekretu. Pasak buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio, konstitucinės doktrinos šiuo klausimu nėra, tačiau, kita vertus, gali egzistuoti precedentas.
Tuo metu Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, pats prezidentūrai spaudžiant atsisakęs bet kokių postų, teigia jokių korekcijų daryti neketinantis. Taigi labai tikėtina, jog ministrų kabineto sąrašas, Seimą turintis pasiekti iki pirmadienio, keliaus be kelių kandidatūrų ir prezidentūros bei kairiųjų daugumos galynėjimasis bus nukeltas į antrą raundą.
Neblogi ir net geri
Tuo metu, kai kelios ministrų kandidatūros visiškai stabdo valdžios formavimą, kiti pretendentai kalba taip, lyg jau sėdėtų savo kėdėse. Tačiau kai kuriems iš jų dar tenka teisintis dėl senų darbų.
Darykime prielaidą, kad jei kandidatas į ministrus giria nueinančios Vyriausybės ministrą, tai tikriausiai nuveikti darbai tikrai paliko įspūdį. Apie Ingridą Šimonytę po jos Finansų ministerijai turintis vadovauti socialdemokratas Rimantas Šadžius atsiliepė kaip apie „labai gerai“ dirbusią ir „šaunią“.
Socialdemokratų kandidatas atsisako kalbėti apie numatomus darbus, kol nepatvirtinta koalicijos programa, tačiau turėjo kitą plačią temą – pasiteisinimus dėl, jo teigimu, „neeskaluotos“ informacijos apie artėjantį ekonominį sunkmetį tuo metu, kai R. Šadžius vadovavo ministerijai.
„Finansų ministerijos makroekonomikos prognozėse visos rizikos buvo įvardytos“, – sakė R. Šadžius.
„Pasitikėjimą ekonominiu stabilumu nenuginčijamai stiprina tai…“, rašoma 2008 m. spalį, prieš pat R. Šadžiaus kadencijos pabaigą, publikuotoje vidutinės trukmės ekonominių rodiklių perspektyvoje. Joje išties apžvelgiamos rizikos ir jau išsipildę blogieji scenarijai, tačiau teigiama, kad „apdairiai planuojant valstybės finansus pagal centrinį scenarijų, 2009 metais yra projektuojamas iki 1,5 procento BVP apimčių augimas“. Be to, ministerija atvirai dėstė siekianti „kiek įmanoma labiau atitolinti arba iš viso išvengti diržų suveržimo“ politikos ir išsisukti su „paprastomis fiskalinės drausmės taisyklėmis“.
Kaip žinia, 2009 m. Lietuvos ekonomika smuko 15 proc., o dešinieji finansinės drausmės diržų veržimo ėmėsi galvotrūkčiais – vos stoję prie valdžios vairo.
Numatytoji ūkio ministrė Birutė Vėsaitė aiškiai pasakė, kad atominės elektrinės projektas, kurį prižiūrinti įmonė „Visagino atominė elektrinė“ rugsėjį buvo perduota Ūkio ministerijai, nebus tęsiamas. Tačiau aiškumo šiuo klausimu vis dėlto ne tiek daug, kadangi pati kandidatė teigė nesanti prieš branduolinę energetiką, o ir Algirdas Butkevičius, klausiamas apie elektrinės Visagine likimą, kalbėjo, kad „skubotų sprendimų“ nebus.
B. Vėsaitė teigė remianti suskystintų dujų terminalą, net jei jis stovėtų be darbo, ir tuo pačiu kritikavo terminalo darbą užtikrinančią „25 proc. taisyklę“, pagal kurią Lietuvoje veikiančios įmonės būtų įpareigotos pirkti ketvirtadalį dujų iš terminalo. Ji taip pat apgailestavo, kad nueinančioji Vyriausybė panaikino Gedimino Kirkilo Vyriausybės pradėtą suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, kuriame 20 proc. akcijų turėjo „Achema“. Tačiau „Achema“ buvo pasirinkta be konkurso, o Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba.
Čia į temą suskamba socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus, pretendento į susisiekimo ministrus, nuo 1980 m. iki 2008 m. dirbusio „Achemoje“, interviu su BNS naujienų agentūra metu išreikštas noras dujų terminalo projektą įgyvendinančią bendrovę „Klaipėdos nafta“ iš Energetikos ministerijos perduoti Susisiekimo ministerijai, kadangi, pasak jo, tai yra ne energetikos, o logistikos įmonė.
Jei būtų priimtas toks sprendimas, būsimam energetikos ministrui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotam Jaroslavui Neverovičiui, naujame poste neliktų nieko kito, kaip užsiimti senuoju savo darbu – rūpintis elektros jungčių statyba. Iš „LitPol Link“ valdybos pirmininko pareigų į politinį postą einantis J. Neverovičius po susitikimo su prezidente teigė, kad jo ir šalies vadovės „nuomonės sutapo“: ir dėl „LitPol Link“ bei „NordBalt“ jungčių, ir dėl „pasverto“ sprendimo dėl atominės elektrinės Visagine, ir dėl sparčių terminalo statybų, ir dėl dujų jungties su Lenkija statybos.
Antroji iš trijulės su prezidente gerai derančių kandidatūrų – kandidatas į užsienio reikalų ministrus Linas Linkevičius. „Kiek pamenu, pastaruoju metu visada sutapdavo nuomonės“, – taip savo santykius su šalies vadove, Vilniuje priėmusia Aliaksandrą Lukašenką, apibūdino L. Linkevičius. Pastaruoju metu Andriaus Kubiliaus visuomeniniu patarėju bei ambasadoriumi Baltarusijoje dirbęs diplomatas, kaip ir prezidentė, nusiteikęs praktiškiems santykiams su kaimyninėmis šalimis, tačiau teigė, kad radikalių pasikeitimų nebus.
„Nepamirštant, neišduodant principų, vertybių visada galima dialogą vesti konstruktyviau, kad įsiklausytų pašnekovas“, – apie santykius su kaimynais kalbėjo L. Linkevičius.
Dar viena konsensuso sritis – krašto apsauga, į kurią sugrįžta Juozas Olekas. Jis nebuvo toks dosnus Rasai Junkevičienei kaip R. Šadžius I. Šimonytei, tačiau teigė, kad darbą baigianti ministrė „nesugadino per daug, kas buvo pradėta daryti“. Konservatoriai, ko gero, pasakytų, kad atvirkščiai – jie pradėjo taisyti tai, ką padarė socialdemokratai.
Tėvynės sąjunga su R. Juknevičiene priešaky kritikavo J. Oleko ministravimo laikais paskubomis prieš rinkimus priimtą sprendimą panaikinti privalomąją karinę tarnybą ir perėmę ministerijos vairą ėmė taisyti situaciją įvesdami bazinius karinius mokymus. J. Olekas teigė, kad mėgins pritraukti daugiau mokymų dalyvių.
Krašto apsaugos sistemai iki šiol yra vadovavę tik konservatorių arba socialdemokratų atstovai ir nepaisant pirmųjų akcento turėti savarankiškai gynybai parengtą kariauną ir antrųjų akcento labiau pasikliauti NATO sąjungininkais bei dalyvauti misijose, šioje srityje vyrauja konsensusas.
Teisingumo ministru turintis tapti socialdemokratas Juozas Bernatonis gyrė Remigijaus Šimašiaus darbą ir teigė tęsiantis pradėtus darbus, tačiau nuo konkretybių susilaikė – iki Vyriausybės programos sudarymo. Vykstant pretendentų į ministrus vizitams pas prezidentę LSDP garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas iš ekskomunistinio partijos sparno (LDDP) kilusį J. Bernatonį pavadino prezidentės „Trojos arkliu“ socialdemokratų gretose.
Dar vienas aurą su prezidente suderinęs (arba bent taip teigęs) kandidatas – Vytenis Andriukaitis, turintis imtis sveikatos apsaugos. „Prezidentė mano, kad mano kandidatūrai priekaištų nėra. <…> Malonu, kad mūsų pozicijos sutampa dėl sveikatos įstaigų restruktūrizacijos, sveikatos tarybos reformos, pirminės priežiūros grandies reformos, dėl vaistų kainos politikos keitimo, dėl viešųjų konkursų skaidrumo ir efektyvumo. Tas priemones buvome aptarę ir anksčiau“, – teigė V. Andriukaitis po susitikimo su prezidente.
Problemiškesnis sparnas
Aplinkos ministru ketinantis tapti „Tvarkos ir teisingumo“ deleguojamas Valentinas Mazuronis teigė po pokalbio su prezidente taip ir nesupratęs, ar bus paskirtas. Jis savo prioritetais vardijo daugiabučių renovaciją tam tikslui steigiant valstybės įmonę arba įmones savivaldybėse bei teritorijų planavimo ir statybų sąlygų palengvinimą ir tuo pačiu atsakomybės už pažeidimus saugomose teritorijose griežtinimą.
„Tvarkos ir teisingumo“ kandidatas į vidaus reikalų ministro postą Dailis Alfonsas Barakauskas šią Seimo kadenciją galėjo likti be jokių pareigų, kadangi į Seimą išrinktas nebuvo, o vidaus reikalų ministru partija visų pirma ketino siūlyti Remigijų Žemaitaitį. Tačiau pastarasis netikėtai mirus Juliui Veselkai nukreiptas į Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas. Gali būti, kad šis posūkis įvyko sulaukus užuominos, jog R. Žemaitaitis nepraeis prezidentės „filtro“.
D. A. Barakauskas, neturintis jokios patirties vidaus reikalų srityje, apie būsimus darbus nekalbėjo motyvuodamas, kad dar nepatvirtinta Vyriausybės programa. Toks pats nekalbus buvo ir vargais negalais Darbo partijos rastas kandidatas į žemės ūkio ministrus Vigilijus Jukna bei į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą pasiūlyta Loreta Graužinienė, per laikotarpį po susitikimo su prezidente užsiminusi tik apie tai, kad kai kuriais atvejais vertėtų vel imtis perkėlinėti tarp švenčių ir savaitgalių įsiterpiančias darbo dienas.
L. Graužinienė kartu su į švietimo ir mokslo ministro postą deleguojama Virginija Baltraitiene žiniasklaidos įvardijamos kaip tos, kurių kandidatūroms nepritaria D. Grybauskaitė. 1981 m. Žemės ūkio akademiją baigusi V. Baltraitiene neturi jokios patirties jai priskiriamoje švietimo srityje, tačiau mano esanti „įsigilinusi į švietimo klausimus, pradedant nuo tų laikų, kai dirbo Kėdainių rajono savivaldybėje administracijos direktore, ekonomikos departamento direktore, mere“.
Su prezidente dar nesimatė į kultūros ministrus Darbo partijos deleguojamas Kęstutis Daukšys, tačiau jis net nemėgina maskuoti akivaizdžių srities išmanymo spragų. „Partija mato, kad kultūros srityje reikia daugiau ūkinius dalykus pajudinti, kad būtų geresnis finansavimas, visa kita, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė K. Daukšys. – Aišku, man būtų lengviau ir patogiau dirbti srityje, kuri būtų energetika arba ūkis, bet aš esu politikas, esu…. žmogus, kuris atėjo į politiką, ir kuris turėtų dirbti ten, kur atsiranda galimybė ir kur tu reikalingas“.
