Nepajudino nė piršto
Vandeniu užlieto turto savininkai jau pradėjo atakuoti
Panevėžio rajono savivaldybę prašymais kompensuoti gamtos padarytus nuostolius.
Lėvens ir Sanžilės upių potvynio padaryta žala kai kuriems sodų bendrijų
gyventojams gali būti ypač didelė, nes dalis jų čia yra pasistatę gyvenamuosius
namus.
Daugelis žmonių savo turto nebuvo apdraudę, o Savivaldybė
sumokėti už gamtos padarytus nuostolius nesirengia, be to, neturi iš ko.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius
Vitalijus Žiurlys sako, kad kai kurie sodų savininkai piktinasi, jog Savivaldybė
nesirengia kompensuoti žalos.
„Patys turi žiūrėti. Savivaldybės išlaidos yra didžiulės, ar
mums kas jas kompensuos, dar nežinia“, – teigė V.Žiurlys.
Atliekant gelbėjimo darbus paaiškėjo, kad vandens stichijos
buvo galima išvengti arba sumažinti potvynio padarytus nuostolius, jei
sodininkai nebūtų išardę bendrijas juosiančių pylimų.
„Patys sodų bendrijų nariai išardė pylimus, išsivežė juodžemį,
kai kur įsirengtos vietos automobiliams statyti. Tai patvirtino dalis gyventojų.
O dabar mes turime pirkti didelius kiekius maišų, mokėti už smėlį, samdyti
techniką. Būrys žmonių susirinko pažiūrėti, kaip kariškiai po šimtą metrų tempia
maišus per vandenį ir atstato pylimus, o patys nepajudino nė piršto“, –
piktinosi V.Žiurlys.
Ekstremali situacija
Panevėžio rajono savivaldybė dėl potvynio paskelbė ekstremalią
situaciją Karsakiškio, Panevėžio ir Paįstrio seniūnijose.
Ištvinusių Lėvens ir Sanžilės upių vanduo šalia esančius sodus
ir namus niokoja jau beveik savaitę. Pradėjus skaičiuoti padarytą žalą
paaiškėjo, kad potvynis užliejo 2600 sodų namelių, 30 sodybų ir 8 kelius.
„Nutarta neatšaukti ekstremalios situacijos, nors padėtis
stabilizavosi ir šiek tiek gerėja, palyginti su ketvirtadieniu. Po sprogdinimų
gerokai krito vandens lygis Sanžilėje. Pamažėjo vandens lygis ir Lėvenyje,
tačiau grėsminga situacija išlieka“, – kalbėjo V.Žiurlys.
Savaitės pradžioje į pagalbą gelbėjimo tarnyboms buvo
pasitelkti kariškiai, jie sprogdino ledų sangrūdas. Nors po sprogdinimų ledai
upėse pajudėjo, bet gelbėjimo darbus kariškiai tęsė ir penktadienį – apie 20
karių smėlio maišais tvirtino upių pralaužtus pylimus.
Mažiausiai nerimo gelbėtojams kelia Nevėžis – jo potvynio
vanduo pastarosiomis dienomis gerokai atslūgo. Lėvens lygis, susprogdinus ledus,
nukrito 40 centimetrų.
Pasitelkė valstybės rezervą
Kovai su potvyniu buvo panaudotas ir valstybės rezervas –
pasitelktos dvi vandens siurblinės, jos vandenį pumpuoja iš „Stiklo“ sodų
bendrijos. Per 16 darbo valandų buvo išpumpuota 16 tūkstančių kubinių metų
vandens.
„Tai yra didelis keikis, ir šioje vietoje didžioji dalis
vandens nusemta, tad didelės grėsmės turtui nebėra“, – komentavo Panevėžio
apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Arūnas
Šniukšta.
Labiausiai užsemtomis vietomis išlieka „Ekranas-2“ sodų
bendrija – užsemta apie 400 sodų namelių ir Klevečkinės kaimas. Čia vandenį vis
dar sulaiko Sanžilės upės ledai, juos gelbėtojai vakar bandė išjudinti iš valčių
rankomis.
Vakar elektros energija vis dar nebuvo tiekiama į šešias
užsemtas sodų bendrijas. Kai kurių užlietų sodų bendrijų pirmininkai jau
kreipėsi dėl elektros tiekimo atnaujinimo, tačiau Rytų skirstomųjų tinklų (RST)
bendrovės specialistai tokia galimybe dar abejoja.
„Yra probleminių vietų – buvo apsemti elektros apskaitos
skydai. Tik po komisijos apžiūros spręsime, ar galime atnaujinti tiekimą“ –
situaciją apibūdino RST vyresnysis inžinierius Svajūnas Balčiūnas.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 27 d. “Sekundėje”.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. Pakenkė. Potvynio padariniai
galėjo būti mažesni, jei ne kai kurių sodininkų sumanymas nukasti nuo vandens
sodus saugančius pylimus.
