Prasiskolinusiųjų gelbėtoja

Leidosi į teismų maratoną

Iš rankų išsprūdus solidžiam užsakymui skolų prispausta statybų
bendrovė „Iglus“ iš Panevėžio Savivaldybės už netesėtą pažadą nusiteikusi per
teismą išsireikalauti apie 100 tūkst. Lt. Statybininkai pasirengę bylinėtis dėl
Savivaldybės nutrauktos sutarties „Sigutės“ lopšeliui-darželiui renovuoti.

Panevėžiečių įmonė ginklus teisme surėmusi ir už Šiaulių
„Akropolį“ esą iki galo neatsiskaičiusį „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei
priklausantį „Aido turtą“. Iš jo „Iglus“ siekia prisiteisti per 15 mln. Lt.

Pačios „Iglus“ skolos siekia per 14 mln. Lt. Atgauti pinigus iš
bendrovės laukia pustrečio šimto kreditorių. Įmonės restruktūrizacijos plane
numatyta su jais atsiskaityti per ketverius metus.

Tačiau skolų šleifas ir restruktūrizuojamos bendrovės statusas
„Iglus“ nesutrukdė pelnyti Panevėžio savivaldybės pasitikėjimą – praėjusių metų
pabaigoje sunkiai finansiškai besiverčianti statybų bendrovė sugebėjo laimėti
net tris jos skelbtus viešųjų pirkimų konkursus.

Laimėtojai turėjo būti patikėti renovuoti „Aušros“,
K.Ramanausko bei „Sigutės“ lopšeliai-darželiai. Tačiau visos trys įstaigos
statybininkų tebelaukia. Gauti milijoninius užsakymus „Iglus sutrukdė
konkurentai ir restruktūrizuojamoms įmonėms duris užtrenkusi Europos Sąjungos
lėšas skirstanti Lietuvos verslo paramos agentūra.

Iš svetimų klaidų nesimokė

Savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo
Andriaus Aukštakalnio teigimu, „Aušros“ ir K.Ramanausko lopšeliai-darželiai
nepradėti renovuoti, nes konkursus teismui apskundė jų nelaimėję dalyviai.
Statybos darbus vykdančios įmonės suabejojo, ar Savivaldybė pelnytai patikėjo
užsakymus mažiausią statybos darbų kainą pasiūliusiai, tačiau finansiškai
nestabiliai „Iglus“ bendrovei.

Toks Savivaldybės pasitikėjimas iš skolų duobės
besikapanojančia bendrove galėjo daug kam sukelti abejonių. Mat kuo gali baigtis
tokie valdžios ir braškančio verslo susitarimai, jau parodė karti Biržų
savivaldybės patirtis. Savivaldybei, patikėjusiai į skolas įklimpusiai Panevėžio
statybų bendrovei „Steiga“ milijoninės vertės užsakymą – renovuoti „Aušros“
vidurinę mokyklą, pačiame darbų įkarštyje teko ieškoti ne tik kitų statybininkų,
bet ir valytojų. Nebeturėdama nei finansinių išteklių, nei darbuotojų, „Steiga“
iš mokyklos išsinešdino palikusi statybinį chaosą ir statybų aikštelę
primenančius koridorius bei klases. „Steigai“ šiuo metu iškelta bankroto byla.

Ne priežastis susipykti

Net ir laimėjusiai konkursus „Iglus“, bet dar neturinčiai
garantijos, kad galės renovuoti „Aušros“ ir K.Ramanausko lopšelius-darželius,
prieš kelias dienas iš rankų išslydo ir paskutinis Savivaldybės užsakymas –
renovuoti „Sigutę“.

Nors bendrovė viešųjų pirkimų konkursą statybos darbams atlikti
laimėjo dar praėjusių metų pabaigoje ir su Savivaldybe jau buvo pasirašiusi
sutartį, tačiau prieš keletą dienų valdininkai pranešė atsisakantys „Iglus“
paslaugų.

„Sutartyje buvo nurodyta, kad darbus turėsime pradėti, kai
Savivaldybė mums perduos statybų aikštelę ir statybos leidimą. Mes to laukėme,
net rašėme užklausimą, kada gausime tuos dokumentus ir galėsime pradėti dirbti.
Savivaldybė atsakė, kad planuoja iki vasario su Lietuvos verslo paramos agentūra
pasirašyti projekto finansavimo sutartį ir tuomet mums leis dirbti“, –
pasikeitusia Savivaldybės pozicija stebisi „Iglus“ teisininkas Marius
Zubkas.

Toje pačioje sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad „Iglus“,
paskelbta konkurso laimėtoja, per penkias darbo dienas privalo užsakovei
pateikti laidavimo raštą, liudijantį, kad įmonė finansiškai pajėgi imtis tokio
užsakymo. M.Zubkas pripažįsta, kad įmonė tokį raštą pateikti pavėlavo. Tačiau,
teisininko nuomone, tai negali būti pagrįsta priežastis, dėl kurios Savivaldybė
turėtų nutraukti sutartį.

Anot jo, Savivaldybė, laiku nesulaukusi dokumento, privalėjo
apie tai įspėti bendrovę ir nustatyti dar vieną terminą. Esą tik po to galėjo
imtis kraštutinės priemonės – atsisakyti sandėrio.

„Iš Savivaldybės jokių raginimų negavome. Maža to, kai, nors ir
pavėluotai, bet pateikėme garantinį raštą, iš jos sulaukėme atsakymo, kad viskas
gerai. Jokių pretenzijų Savivaldybė mums nereiškė“, – tvirtino M.Zubkas.

O praėjusį pirmadienį „Iglus“ pasiekė pranešimas, kad
Savivaldybė nutraukia sutartį, nes įmonė pavėlavo pateikti garantinį raštą.

Sieks patuštinti biudžetą

Pasak įmonės teisininko, įstatymas numato, kad kraštutinė
sankcija galėjo būti pritaikyta tik tuomet, jei garantija iš viso nebūtų buvusi
pateikta.

Anot M.Zubko, „Iglus“ su Savivaldybe bylinėsis dėl neteisėto
sutarties nutraukimo. Jei teismas pripažins, kad verslininkai teisūs, miesto
iždui tai gali kainuoti 95 tūkst. Lt, tai yra 10 proc. sutarties vertės.

Teisininkas pripažįsta abejojantis, kad pavėluotai pateiktas
garantinis raštas buvo tikroji priežastis, privertusi Savivaldybę atsitraukti.

„Tikrai taip įvyko ne dėl to, kad kelias dienas pavėlavom. Kiek
dirbam, tokių situacijų pasitaiko, bet niekas iš to nedaro jokių problemų. Dėl
to, kad mes pavėlavom, Savivaldybė nepatyrė žalos“, – įsitikinęs M.Zubkas.

Užkirto kelią

Kad koją „Iglus“ versle pakišo ne pati Savivaldybė, pripažįsta
ir bendrovės vadovas Mantas Leliukas. Savivaldybei draugystę su „Iglus“ teko
nutraukti sulaukus bendrovei nepalankaus Lietuvos verslo paramos agentūros
(LVPA) rašto.

Jis ir yra tikroji priežastis, kodėl skolų prispaustai
bendrovei buvusi palanki Savivaldybė staiga pakeitė savo poziciją. LVPA
perspėjusi, kad „Sigutės“ lopšeliui-darželiui nebus skirtas finansavimas, jei
užsakymas bus patikėtas restruktūrizuojamai įmonei, kokia šiuo metu yra „Iglus“.
Kelius tokioms įmonėms gauti savivaldybių ar valstybinius užsakymus oficialiai
užkirto įstatymas, įsigaliojęs sausio pradžioje.

M.Leliukas įsitikinęs, kad šis reikalavimas jo vadovaujamai
įmonei šiuo atveju negali būti taikomas, nes ji Savivaldybės užsakymą suspėjo
laimėti iki įstatymo įsigaliojimo likus vos mėnesiui.

Plačiau skaitykite 2011 m. vasario mėn. 17 d.
dienraštyje „Sekundė“.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ