Prancūzų bankai imsis gelbėti graikus

(Scanpix nuotr.)

N. Sarkozy teigia, kad Prancūzija neleis sugriūti Graikijai, o kartu ir visai euro zonai.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy teigia, kad jo šalies bankai yra pasirengę padėti Graikijai ir leis jai grąžinti skolas per 30 metų.

„Mes neleisime sugriūti Graikijai. Mes ginsime eurą. Tai – mūsų visų interesas“, – žurnalistams sakė N. Sarkozy. Jo teigimu, Prancūzijos bankai gali perskolinti arba pratęsti grąžinimo terminą 70 proc. Graikijai suteiktų paskolų. Tokį planą dėlioja jie dėlioja kartu su savo šalies vyriausybe, pranešė laikraštis „Figaro“.

„Ši sistema būtų naudinga visoms šalims. Mes dirbome labai sunkiai, Finansų ministerija kartu su bankais ir draudimo kompanijomis dirbo labai sunkiai ir sprendė, kaip galėtų atrodyti savanoriška privataus sektoriaus pagalba“, – dėstė N. Sarkozy.

Tokius Prancūzijos ir jos bankų veiksmus pasveikino Vokietija. Jos bankai esą taip pat domisi panašiu paramos Graikijai modeliu. Jis aptariamas ir pirmadienį Romoje, kur grupė tarptautinių bankininkų susitinka su aukštais euro zonos pareigūnais ir tariasi, kaip kovoti su euro zoną drebinančia skolų krize.

Pavojus stabilumui

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai ir finansinės institucijos privalo rasti vieningą sprendimą, kaip padėti Graikijai. Mat į viešumą iškilusios jų diskusijos kelia nemažai žalos – neaiškumas kenkia ne tik kitoms  į skolas įklimpusioms valstybėms, bet gali atnešti ir daug žalos bankams.

Apie pavojų jiems įspėjęs Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas-Claude’as Trichet anksčiau sakė, kad ryšys tarp skolų ir bankų yra pati didžiausia grėsmė ES finansiniam stabilumui.

Baiminamasi, kad Graikijos nemokumas gali sukelti tokią krizę, kokia kilo 2008 metais po JAV banko „Lehman Brothers“ griūties – tada Europos šalys buvo priverstos atidėti bankams daugiau nei 5 trilijonus JAV dolerių.

„Moody’s Investors Service“ kiek anksčiau jau įspėjo, kad finansinės Graikijos problemos labiausiai gali pakenkti Prancūzijos bankams. Šios šalies bankai turi nupirkę bene daugiausia Graikijos skolos vertybinių popierių – už 56,7 mlrd. JAV dolerių.

Lemtinga savaitė

Ši savaitė yra lemtinga Graikijai, kuri dar negavusi visų 110 mlrd. eurų paskolos, dėl kurios buvo sutarta pernai, dalių, laukia dar vienos paskolos, kurios dydis gali siekti 120 mlrd. eurų.

Šalies parlamentas svarstys George’o Papandreou ministrų kabineto sukurptą taupymo planą. Jam būtina pritarti, jeigu šalis nori užsitikrinti tolesnę ES ir Tarptautinio valiutos fondo paramą.

Nors valdančioji socialistų partija turi 155 vietas 300 vietų parlamente, sekmadienį Graikijos ministro pirmininko pavaduotojas svarstė, kad kai kurioms taupymo plano detalėms gali būti nepritarta.

Apklausų duomenys rodo, kad griežtam taupymo planui nepritaria trys ketvirtadaliai iš 11 mln. Graikijos gyventojų. Pirmadienį į gatves vėl išėjo protestuotojai, o nuo antradienio planuojamas visuotinis dviejų dienų streikas. Ankstesnės gyventojų demonstracijos Graikijoje baigėsi riaušėmis.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto