Prancūzijos Senate daugumą vietų užpildys Socialistų partijos atstovai
Pirmą kartą po Penktosios Prancūzijos respublikos įkūrimo 1958 m. kairioji politinė jėga užsitikrino savo valdžią Senate. Sekmadienį (rugsėjo 25 d.) vykusiuose Prancūzijos Senato rinkimuose pergalę iškovojo Socialistų partija. Iki tol Senato rinkimuose triumfuodavo dešinieji.
Rinkimuose buvo perrenkami 165 senatoriai iš 348. Socialistų partija dabar kontroliuos 177 vietas. Ji aplenkė prieš tai daugumoje buvusią Sąjungą už liaudies judėjimą (pranc. Union pour un Mouvement Populaire – UMP) penkiomis vietomis. UMP prarado 17 Senato vietų.
Socialistų partijos vadovas Jean-Pierre’as Belas staigų kairiųjų laimėjimą prieš dešiniuosius jau dabar vadina istoriniu įvykiu. UMP lyderis Jean-Francois Cope’as visgi nelinkęs savo partijos pralaimėjimo vertinti kaip netikėtumo, tačiau neslepia nusivylimo. Kaip rašo agentūra „Reuters“, valdančiųjų atstovė Valere Pecresse bandė sumenkinti šiuos rezultatus, pabrėždama žemesniųjų parlamento rūmų Nacionalinės Asamblėjos svarbą, kurioje Senato rinkimus pralaimėję dešinieji vis dar sudaro daugumą.
Vis dėlto Senato rinkimų rezultatai tampa svarbiausiomis gairėmis 2012 metų balandį vyksiantiems Prancūzijos prezidento rinkimams. UMP atstovas bei dabartinis Senato prezidentas Gerardas Larcheras jau dabar prognozuoja, jog kairiųjų pergalė turės „seisminių“ pasekmių šiuose rinkimuose.
Vienas iš prasčiausiai vertinamų visų laikų Prancūzijos prezidentų Nicolas Sarkozy po Senato rinkimų susidūrė su dar viena akivaizdžia grėsme. Iki šiol visuomenės apklausos rodė, jog N. Sarkozy yra itin nepalankiai vertinamas šalies ekonomine situacija nusivylusių gyventojų. Rinkimų rezultatai signalizuoja, jog prezidentas stokoja ir kolegų valdžioje palaikymo, o buvę dešiniųjų šalininkai ima gręžiotis į kandidatus opozicijoje.
Galimas N. Sarkozy konkurentas bei socialistų kandidatas prezidento rinkimuose François Hollande’as savo partijos pergalę vadina „Sarkozy sistemos irimu“. Dar viena perspektyvi varžovė taip pat kairioji Martine Aubry pasiryžusi „atversti naują puslapį, kuriame vietos bus tik nepriekaištingai ateities Prancūzijai, o ne tokiai, kurią matome šiandien, žalingai bei išduotai N. Sarcozy“, rašo „Reuters“.
Visgi kliautis vien Senato rinkimų rezultatais bei jų kuriamais prezidento rinkimų scenarijais nederėtų, teigia „New York Times“. Senatas buvo renkamas dalyvaujant 72 tūkst. merų, vietinių bei regionų kanclerių bei kitų paskirtų partijų atstovų. Rezultatai neatskleidė tiesioginės visų Prancūzijos piliečių valios. Tačiau jie išryškino augantį kairiųjų palaikymą vietos valdžioje.
Taigi tikrąją savo poziciją prancūzai išsakys tik balandžio mėnesį. Tuomet paaiškės ir kiek reali kairiųjų laimėjimo grėsmė dabartiniam šalies prezidentui N. Sarkozy. Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillonas, šeštadienį teigė, jog prasidėjo kova, o Senato rinkimų rezultatai nulems, kokių pastangų bei priemonių prireiks dešiniesiems, norintiems ją laimėti.
