F. Hollande'as – kol kas favoritas Prancūzijos rinkėjų apklausose.
Artėjant Prancūzijos prezidento rinkimams, kurių pirmasis turas įvyks balandžio 22 dieną, rinkimų kova darosi vis aršesnė. Į ją įsitraukė ir kitų Europos šalių lyderiai, akivaizdžiai palaikantys centro dešiniosios partijos UMP kandidatą, dabartinį šalies prezidentą Nicolas Sarkozy. Pastarasis apklausose nusileidžia pagrindiniam savo konkurentui, socialistų partijos lyderiui Francois Hollande’ui.
Praėjusį savaitgalį žibalo į ugnį įpylė Vokietijos dienraščio „Der Spiegel“ publikacija, kurioje rašoma, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy, Italijos – Mario Monti ir Jungtinės Karalystės – Davidas Cameronas susitarė nesusitikti su F. Hollande’u. Šis susitarimas, anot dienraščio, buvo priimtas dėl kandidato pareiškimo, kad laimėjęs rinkimus jis sieks iš naujo derėtis dėl Europos fiskalinės drausmės sutarties. ES lyderiai po ilgokų derybų šią sutartį pasirašė kovo 2 dieną.
Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos lyderiai atmetė įtarimus, kad yra susimokę prieš F. Hollande’ą. O M. Rajoy Prancūzijos dienraščiui „Le Figaro“ teigė, kad nevengia susitikti su F. Hollande’u, tačiau pridūrė, kad jokia paslapties, ką jis norėtų matyti rinkimų laimėtoju, turėdamas omenyje N. Sarkozy.
Dabartinio Prancūzijos prezidento šalininkai bando įtikinti rinkėjus, kad F. Hollande’as bus ignoruojamas Europos lyderių
Kalbėdamas per „Europe 1“ radiją Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillonas taip pat sakė, kad „joks asmuo, kuris supranta, kaip funkcionuoja valstybė, negalėtų tikėti, kad visų šių valstybių vadovai susiskambino vien tam, kad pasikalbėtų apie jį (F. Hollande’a)“. Vis dėlto šios užuominos leido N. Sarkozy ir jo rėmėjams apibūdinti F. Hollande’ą kaip kitų Europos vadovų ignoruojamą politiką.
Sekmadienį „France 3“ laidoje pasirodęs pats F. Hollande’as teigė, jog iš principo jam atrodo natūralu, kad Europos konservatoriai remia dešiniųjų kandidatą, o ne jį. Tačiau patikino, kad galiausiai sprendimas priklauso ne jiems, o Prancūzijos rinkėjams. Šioje laidoje jis dar kartą patvirtino, kad, jei bus išrinktas, reikalaus persvarstyti Europos fiskalinės drausmės sutartį.
Socialistų lyderis sutiko, kad „fiskalinė drausmė Europos lygiu yra reikalinga“, tačiau teigė, kad sutartyje yra sankcijų, kurios prieštarauja valstybių interesams. Kandidatas norėtų derėsis dėl augimo dimensijos, didelių pramonės projektų bei galimybių leisti euro zonos obligacijas. Tai, anot jo, vienintelis būdas išvesti Europą iš krizės.
Veiksmai skirsis nuo pažadų?
Tačiau vargu ar tokie planai yra lengvai įgyvendinami. F. Hollande’ui būtų sunku įtikinti likusius 24 valstybių vadovus dar kartą iš naujo derėtis dėl sutarties turinio, ypač žinant, kaip stipriai šią sutartį remia Vokietija. Kita vertus, jei Prancūzija pasitrauktų iš šios sutarties, ji būtų atkirsta nuo galimybės naudotis Europos finansinio stabilumo mechanizmu, o tarptautinės rinkos į tokią naujieną greičiausiai sureaguotų neigiamai.
Kaip „Bloomberg“ sakė „Ofi Patrimoine“ fondų valdytojas Jacques Porta, tai, kad F. Hollande’as nėra nusiteikęs laikytis biudžeto disciplinos, gali sugrąžinti nepasitikėjimą rinkomis. Tai būtų itin neigiamas posūkis Prancūzijai, ypač prisimenant, kad šių metų sausį valstybės skolinimosi reitingas jau buvo sumažintas. Tad net ir laimėjęs prezidento rinkimus F. Hollande’as vargu ar galėtų sau leisti laikytis dabar deklaruojamos principinės pozicijos keisti fiskalinės drausmės sutartį.
Toje pačioje „France 3“ laidoje kalbėdamas apie savo pasiūlymą pajamas, viršijančias milijoną eurų per metus, apmokestinti 75 proc. tarifu, F. Hollande’as teigė, kad Prancūzija yra tokioje situacijoje, kuomet kiekvienas pilietis privalo stengtis ją pagerinti, o didesnes pajamas gaunantys turėtų prisidėti mokėdami didesnius mokesčius. Tai, anot kandidato, būtų savotiška patriotizmo išraiška.
Šiuo metu Prancūzijoje galioja progresinė pajamų mokesčių sistema su keturiais pajamų laipteliais. Jau anksčiau F. Hollande’o rinkimų programoje buvo numatyta prie šios sistemos pridėti dar vieną laiptelį. Taip pajamos, siekiančios 150 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamos 45 proc. vietoje dabar galiojančio 41 procento. Jei būtų įvestas dar ir 75 proc. mokestis pajamoms viršijančioms milijoną, Prancūzija galėtų pasigirti aukščiausiu pajamų mokesčiu pasaulyje.
Vis dar favoritas
Tačiau panašu, kad Prancūzijos rinkėjams tokie pažada kol kas patinka: naujausių apklausų duomenimis, F. Hollande’as populiarumu vis dar lenkia N. Sarkozy. Kovo 3 d. agentūros „LH2“ paskelbtos apklausos rodo, kad F. Hollande’as surinktų 30,5 proc. rinkėjų balsų, o N. Sarkozy – tik 23 procentus. Kovo 5 dieną CSA paskelbti rezultatai kiek palankesni N. Sarkozy – esą dabartinis prezidentas sulauktų 28 proc. rinkėjų palaikymo, tačiau F. Hollandas vis tiek jį aplenktų 2 procentais.
Antra vertus, kaip „Bloomberg“ teigė „Palatine SA“ banko fondų valdytojas Mathieu Guillianis, „rinkose panikos nekils, nesvarbu, kuris kandidatas bus išrinktas“, nes nelabai įmanoma, kad kuris nors iš jų imtųsi drastiškų veiksmų. Taigi tikėtina, kad F. Hollande’o rinkiminis šūkis „Pokyčiai – jau dabar“ nebus pritaikytas visoms politikos sritims.
