Rūškanoje Prancūzijos ekonomikos padangėje pasirodė bent viena paprastiems gyventojams šviesesnė žinia. Šios savaitės pradžioje dyzelino ir benzino litras Prancūzijos degalinėse vidutiniškai kainuoja 5–6 euro centais pigiau nei rugpjūčio viduryje, o kai kur degalai atpigo ir 10 centų.
Šito pasiekta trimis euro centais sumažinus akcizą degalams ir naftos bendrovėms sutikus lygiai dar tiek pat susimažinti savo maržas. Per rinkimų kampaniją naujasis prezidentas Francois Hollande’as buvo pažadėjęs įšaldyti degalų kainas, bet galiausiai vyriausybė pasirinko kitą kelią – šiek tiek sumažino mokesčius.
Pavertus litais, dyzelinas Prancūzijoje šiuo metu kainuoja apie 4,82 lito, o benzinas – 5,48 lito. Tiesa, kainų sumažinimas veikiau padarys simbolinę įtaką. Vartotojų asociacijos „UFC Que Choisir“ skaičiavimu, vidutinė mieste gyvenanti prancūzų šeima degalams sutaupys vidutiniškai 3 eurus, o kaime gyvenanti – 7 eurus per mėnesį.
Pasak ekonomikos ministro Pierre’o Moscovici, valstybei ši maža dovanėlė per metus atsieis 300 mln. eurų. Šią biudžeto skylę valstybei, žinoma, teks užlopyti pinigus susirenkant iš kito šaltinio. Kaip sako prancūzai, „kad aprengtum Paulių, teks nurengti Petrą“. O kuris Petras liks nuogas, vyriausybė kol kas atsisako patikslinti.
Kaip tik dėl šių priežasčių vartotojų asociacijos vyriausybės dovanėlę pasitiko gana šaltai, nes ji atrodo nepakankama. Tą patį iš esmės pripažįsta ir pati vyriausybė. Tačiau atsišaudydamas per TF1 televiziją, P. Moscovici pabrėžė, jog „yra piliečių, kuriems kiekvienas euras svarbus“. Ministras taip pat vis kartoja, jog naujoji valdžia padarė daugiau nei žadėjo – užuot vien įšaldžiusi kainas, jas sumažino.
Bet kuriuo atveju skubi degalų kainų sumažinimo priemonė bus laikina. Ji galios tris mėnesius, o per tą laiką vyriausybė žada galutinai apsispręsti dėl ilgalaikių veiksmų, kurie pirmiausia padėtų labiausiai nuo pabrangimo kenčiantiems prancūzams. Be to, neaišku, ar dabartinės šiek tiek nukritusios kainos išsilaikys ir tuos tris mėnesius. Nukritus euro kursui arba pabrangus naftai, degalai Prancūzijoje vėl neišvengiamai brangtų, nes degalinėms niekas nedraudžia pardavimo kainų taikyti prie svyruojančių naftos kainų.
Viena iš ilgalaikių pagalbos priemonių būtų kukliausiai gyvenantiems ir kito pasirinkimo neturintiems, tik savo automobiliu į darbą galintiems važiuoti prancūzams kiekvieną mėnesį skirti 30–40 eurų vertės „degalų kuponą“. Bet kaip jį finansuoti, kai valstybės kišenėse ir taip švilpia vėjai? Kita vertus, pernai iš degalų mokesčių vyriausybė susirinko 25 mlrd. eurų.
Prancūzijos vyriausybė taip pat džiaugiasi, kad jai pavyko įtikinti G7 šalių finansų ministrus praėjusią savaitę pasirašyti bendrą raginimą naftą eksportuojančioms valstybėms (OPEC) padidinti gavybos apimtis ir taip numušti žaliavos kainą. Didžiausia naftos eksportuotoja Saudo Arabija dar birželį per G20 susitikimą Meksike pažadėjo padidinti naftos gavybą, kad ši labiau atitiktų paklausą.
Nors dėl degalų kainų prancūzai jau seniai stipriai aimanuoja, dar prieš šią vyriausybės dovanėlę degalų kainos Prancūzijoje buvo žemesnės už ES šalių vidurkį. Prancūzijos Generalinės finansų inspekcijos parengtoje ataskaitoje teigiama, jog šalyje populiariausių degalų – dyzelino, kuris sudaro 80 proc. degalų suvartojimo – kaina yra gerokai mažesnė už ES vidurkį. Rugpjūčio 13 d. dyzelino litras Prancūzijoje kainavo vidutiniškai 1,42 euro, o ES vidurkis buvo 1,5 euro. Tą pačią dieną žemiausia dyzelino kaina ES buvo Liuksemburge – 1,28 euro, o vokiečiai jį pirko už 1,55 euro. Benzino vidutinė kaina ES buvo 1,68 euro už litrą, o Prancūzijoje – 1 ,60 euro.
Remiantis šia ataskaita, Lietuvoje degalų kainos išlieka tarp draugiškiausių vartotojams Europoje, ypač dyzelino.
Nors Prancūzijos vyriausybė ir atrodo ryžtingai nusiteikusi kovoti kiek išgali su degalų brangimu, ne vieno nuomone, tai – kova su vėjo malūnais. Manoma, jog naftos ir dujų kainos ateityje toliau kils jau vien dėl sparčiai augančios paklausos besivystančiose šalyse.
Todėl ekonomikos ministras P. Moscovici žiniasklaidoje vis pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje prancūzams teks keisti gyvenimo būdą, imtis alternatyvių energijos šaltinių ir transporto priemonių. Tai sakydamas jis greičiausiai siekia paglostyti ir į vyriausybės sudėtį įeinančių, bet prieš subsidijas vairuotojams nusiteikusių „žaliųjų“ ausį.
Atšalus orams milijonai prancūzų pajus ir kitą vis brangstančios naftos rykštę – per mazuto kainas. Naujausiais duomenimis, jo litras Prancūzijoje dabar kainuoja beveik eurą – 99,6 cento. Šildymo specialistų skaičiavimu, vidutiniam 120 kvadratinių metrų namui apšildyti šioje palyginti švelnaus klimato šalyje per metus prireikia 1 500–2 500 litrų mazuto, priklausomai nuo namo šilumos izoliacijos.
Problema ta, jog kukliausiai gyvenančios šeimos dažniausiai neturi pinigų būsto šilumos izoliacijai gerinti, todėl kiekvieną žiemą mazutui jos išleidžia daugiau pinigų, nei būsto renovaciją atlikusi turtingesnė šeima. Mazutu namus Prancūzijoje šildo apie 4 mln. šeimų, daugiausia – atokiuose kaimuose, kur neišvedžioti gamtinių dujų vamzdynai. Joms palengvinti artėjančios žiemos dalią vyriausybė kol kas nesiėmė jokių žygių. Dujų ir elektros kainų kilimas tuo tarpu buvo įšaldytas ties 2 proc. riba. Vartotojų asociacijos vis garsiau reikalauja, kad padėjusi automobilininkams, reglamentavusi dujų ir elektros kainų kilimą, vyriausybė neturi pamiršti ir mazuto vartotojų perkamosios galios.
