Padidėjusių naftos kainų sąlygotas kuro kainų kilimas Lietuvoje neigiamai atsilieps vartotojų finansinei padėčiai, tačiau valstybė neišnaudoja visų galimybių jų sumažinti, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas įžvelgia tris gyventojus neigiamai paveiksiančias pasekmes, jeigu valstybė nesumažins degalų kainos.
“Pirma, kylančios degalų kainos didina vartotojų išlaidas kurui, dėl ko mažesnė pajamų dalis skiriama kitų, ne pirmojo būtinumo prekių, vartojimui. Turint omeny, kad atlyginimai vis dar auga lėtesniu tempu nei auga kainų lygis, Lietuvos vartotojai itin jautriai reaguoja į būtiniausių produktų kainų didėjimą”, – sako jis.
Analitiko teigimu, būtent padidėjusios kuro kainos bei rekordiškai didelės šildymo sąskaitos lemia pastaruoju metu stebimą mažmeninės prekybos atsigavimo sulėtėjimą – vidaus prekybos augimo tempas sulėtėjo nuo 13,3 proc. praėjusių metų gruodį iki 6,3 proc. 2012 m. kovą, o lėtėjimo tendencija stebima jau tris mėnesius iš eilės (sausį, vasarį ir kovą).
Antra neigiama pasekme vartotojams A. Izgorodinas įvardija aukštų naftos kainų padidinamas verslo transportavimo bei gamybos sąnaudas, kurios daro papildomą spaudimą daugelio produktų ir paslaugų kainoms.
“Nuo 22 proc. pirmąjį ketvirtį iki 33 proc. antrąjį šių metų ketvirtį padaugėjo gamintojų, ketinančių didinti galutinės produkcijos kainas. Savo ruožtu nuo 16 proc. iki 4 proc. sumažėjo įmonių, kurios ketina mažinti produkcijos kainą, o tam tiesioginės įtakos turėjo būtent tendencijos finansų rinkose”, – remdamasis LPK atlikta šalies gamintojų apklausa, teigė jis.
Analitikas taip pat pabrėžė, jog dalį išaugusių gamybos sąnaudų verslas prisiims sau, todėl didės spaudimas įmonių pelnui bei investicijoms, ir atitinkamai – darbo rinkos rodiklių dinamikai.
Remiantis apklausos duomenimis, ne visa didėjančių gamybos sąnaudų dalis bus perkelta vartotojams – 63 proc. apklaustų įmonių produkcijos kainų keisti neketina.
“Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šios įmonių prognozės nebūtinai yra teisingos, nes įmonių prognozavimą labai apsunkino nevienareikšmiškos tendencijos finansų rinkose”, – pastebėjo jis.
LPK taip pat pažymi, kad Baltijos šalių kontekste kylančios naftos kainos didžiausią poveikį turės Lietuvos vartotojams – čia išlaidos degalams sudaro 6,6 proc. vartojimo išlaidų, tuo tarpu Latvijoje bei Estijoje šis rodiklis siekia atitinkamai 5,8 proc. ir 4,8 proc., o Europos Sąjungos vidurkis – 4,9 proc.
“Mūsų vertinimais, Lietuva nepakankamai išnaudoja degalų mažinimo rezervus. Daugiausiai komplikacijų kelia nepalanki benzino apmokestinimo aplinka. Šiuo metu Lietuvoje taikomas akcizo benzinui dydis (434 eurai/1 tūkst. litrų) yra didesnis nei Estijoje (423 eurai/1 tūkst. litrų) bei Latvijoje (408 eurai/1 tūkst. litrų), o kartu ir viršija ES minimumą (359 eurai/ 1 tūkst. litrų)”, – teigiama LPK pranešime.
A. Izgorodinas pažymi, jog mokestinės aplinkos poveikis benzino kainai Lietuvoje yra itin reikšmingas – mokesčiai valstybei šiuo metu sudaro 48 proc. galutinės benzino kainos, dar 48 proc. benzino kainos sudaro didmeninė kuro kaina, o likusius 4 proc. sudaro degalinių marža. Taigi, galutinei benzino kainai pasiekus 5 Lt/l, 2,4 Lt/l atitenka valstybei.
“Tokią benzino apmokestinimo aplinką kaimyninių šalių kontekste vertiname kaip nepalankią, kadangi toks benzino apmokestinimo modelis daro benzino kainą Lietuvoje didesnę, riboja legaliai parduodamų degalų vartojimą bei sudaro prielaidas kontrabandinių degalų vartojimui”, – pastebi LPK.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikti duomenys rodo, kad, nepaisant pernai pagerėjusios Lietuvos ūkio būklės bei išaugusių namų ūkių vartojimo išlaidų, benzino realizacijos tendencijos 2011 m. vis dar prastėjo. Namų ūkių vartojimo išlaidoms 2011 m. išaugus 6 proc., benzino akcizo įplaukos į biudžetą vis dar buvo 12,3 proc. mažesnės nei 2010 m.
VMI teigimu, išaugus vidaus vartojimui, legaliai parduodamo benzino realizacija tebemažėjo – lyginant su 2010 m., ji smuko 9,7 proc.
“Akivaizdu, kad nepalanki benzino apmokestinimo politika (kuri daro benzino kainą didesnę) ūkio atsigavimo metu nepaskatino pirkėjų pereiti prie legalaus benzino vartojimo bei skatina žmones ir toliau vartoti pigesnę šešėlinę produkciją, o tai turi neigiamos įtakos ir šalies biudžeto pajamoms. Su sąlyga, kad naftos kaina išliktų stabilaus lygio, akcizo benzinui sumažinimas iki ES nustatymo minimumo galėtų sumažinti benzino kainą iki 30 ct/l”, – teigia LPK.
A. Izgorodinas taip pat pažymėjo, jog, siekiant apriboti neigiamą kylančių benzino kainų įtaką Lietuvos vartotojams, tikslinga apsvarstyti galimybes Lietuvos degalų pardavėjams laikyti didesnį degalų rezervą užsienio valstybėse.
“Toks sprendimas leistų importuoti degalus mažesnėmis kainomis ir padidintų konkurenciją, o tai turėtų tiesioginės įtakos ir galutinei benzino kainai”, – mano A. Izgorodinas.
ELTA
