„Ikea“ užsakymai padėjo neskausmingai įveikti krizę Lietuvos baldų pramonei.
Lietuvos gamintojai ir šiemet tikisi toliau didinti eksporto apimtis, nors ieškoti naujų užsienio rinkų neplanuoja.
Negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai eksportas padidėjo 33,2 proc. ir pasiekė prieškrizinį lygį. Tuo kol kas gali pasigirti ne visa Lietuvos pramonė, atgaunanti pozicijas užsienio šalyse.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas ūgtelėjo 29,5 proc, be mineralinių produktų – 23,2 proc. Eksporto apimtis labiausiai išaugino 49,4 proc. padidėjęs naftos produktų, 46,7 – antžeminio transporto priemonių, 41 – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas. Apie 20–33 proc. daugiau produkcijos eksportavo pieno perdirbėjai, trąšų, plastiko, baldų gamintojai.
Neturėtų blaškytis
Anot asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovo Raimundo Beinorto, nepaisant užsitęsusios krizė, baldų pramonė išliko viena pagrindinių šalies eksportą gaivinusių ūkio šakų. Tačiau nuo 2009 m. antrojo ketvirčio į viršų vėl ėmusi kilti baldų ir medienos pramonės eksporto kreivė kol kas prieškrizinio lygio nepasiekė.
Lietuviški baldai keliauja į įvairiausias pasaulio šalis, o pagrindinės rinkos išlieka Vakarų Europa, Šiaurės Amerikos ir pietryčių Azijos šalys. Kai tik šiose valstybėse ėmė atsigauti vartojimas, padidėjo ir lietuviškų baldų paklausa. To kol kas negalima pasakyti apie Lietuvos vidaus rinką.
R. Beinorto nuomone, šalies baldininkams šiemet tikrai nereiktų blaškytis ieškant naujų rinkų – visa Lietuvos pramonė turėtų ką veikti ir vienoje Vokietijoje, kur vartotojų nuotaikos gerėja. „Tie, kurie iki šiol sugebėjo kvalifikuotai dirbti, turėtų didinti eksportą, ir tam nėra būtina blaškytis ieškant naujų rinkų“, – įsitikinęs R. Beinortas.
Kai kurie Lietuvos baldininkai, užsitikrinę pozicijas užsienyje, net nepajuto nuosmukio. Vienai didžiausių šalies baldų gamybos įmonei „Vilniaus baldams“ išlaikyti eksporto apimtis padėjo pagrindinis užsakovas – Skandinavijos koncernas „Ikea“.
Lietuviškas trąšas perka indai
Jonas Dastikas, „Lifosos“ generalinis direktorius, teigė, kad beveik visą pagaminamą produkciją įmonė eksportuoja. Pernai bendrovė trąšas išgabendavo į 30 šalių, o Lietuvoje jų pardavimas sudarė tik 1,4 proc. bendros apyvartos.
Eksporto rodikliai 2010-aisiais didėjo tik todėl, kad trąšos pabrango beveik dvigubai. Lietuvos įmonė jau antrus metus dirba visu pajėgumu ir vos spėja įvykdyti užsakymus. Daugiausia produkcijos eksportuojama į Indiją, Vokietiją, Olandiją, Prancūziją ir Jungtines Valstijas.
Anot J. Dastiko, Indija pagrindiniu lietuviškų trąšu pirkėju tapo 2008-aisiais, kai prasidėjus finansinei krizei chemijos pramonė buvo priversta mažinti gamybos apimtis.
„Lifosos“ vadovas prognozuoja, kad šiemet įmonei neturėtų kilti problemų dėl eksporto – kol kas produkcija perkama ir Europoje, ir JAV. Tačiau paskui trąšų kainas į viršų kopia ir žaliavų kainos, o tai kelia šiek tiek nerimo gamintojams. „Lifosa“ norėtų plėsti ir gamybos pajėgumus. Ar šie planai 2013-aisiais bus pradėti įgyvendinti, priklausys nuo akcininkų sprendimų.
Naujų krypčių neieškos
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa pripažino, kad pernai šiek tiek mažiau produkcijos parduota Lietuvoje, bet pavyko padidinti eksporto apimtis. Pagrindinės užsienio rinkos 2010-aisiais liko tos pačios – ES šalys (ypač Italija) ir Rusija. Pastarosios rinkoje „Rokiškio sūris“ sustiprino savo pozicijas.
Šiemet naujų eksporto krypčių pieno perdirbėjai ieškoti nežada, nes dar jaučiasi neišnaudoję visų galimybių šalyse, kur lietuviška produkcija yra pakankamai paklausi.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (23,6 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (10,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (8,1 proc.).
2010 m. gruodžio mėn., palyginti su 2009 m. gruodžio mėn., eksportas padidėjo 45,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 35, be mineralinių produktų – 27,4 proc.
Per mėnesį (2010 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn.) eksportas padidėjo 1,2 proc. Tačiau be mineralinius produktų eksportas sumažėjo 2,9 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas taip pat smuktelėjo 1,5, be mineralinių produktų – 9,6 proc. 2010 m. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (15,6 proc.), Vokietija (9,8 proc.), Latvija (9,6 proc.) ir Lenkija (7,7 proc.).
