Vienas didžiausių Lietuvos pramonės laukiančių iššūkių – darbuotojų trūkumas.
Lietuvos pramonė ir toliau stiebiasi aukštyn. Visų šių metų perspektyvos atrodo dar gana šviesios. Tačiau nerimą kelia emigracija ir investicijų stoka. Tai gali pagadinti pramonės reikalus po 2-3 metų.
Statistikos departamentas paskelbė, kad 2011 m. sausio mėnesį visa pramonės produkcija sudarė 5327,4 mln. Lt ir, palyginti su 2010 m. gruodžio mėn., sumažėjo 7 procentais, o pašalinus sezono įtaką, – padidėjo 1,1 procento.
Metinis pramonės augimas (palyginti su 2010 m. sausiu) siekia 17,2 procento, pašalinus darbo dienų įtaką, – 15,9 procento. Didžiausias metinis pramonės augimas užfiksuotas 2003 metų vasarį – 36,8 proc.
Šiemet, palyginti su 2010 m. sausiu, kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 30,2 proc., pašalinus darbo dienų įtaką – 28,1 procento.
Panašaus augimo galima tikėtis ir artimiausiais mėnesiais – pramonę į viršų ir toliau traukia eksportas, o užsienio rinkose didelių sukrėtimų nematyti. Vėliau pramonę į viršų turėtų kilstelėti ir pagaliau atsigavusi vidaus rinka.
„DnB Nord“ banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio teigimu, pramonė jau išlipo iš duobės. Prie to prisideda ir brangi nafta – iš šios žaliavos pardavimo uždirbančioje Rusijoje didėja kitų prekių paklausa. Per krizę Lietuvos įmonių vadovai sugebėjo sumažinti sąnaudas. Be to, kai kurie pirkėjai užsienyje atsisakė kiniškų prekių – jų vietas užėmė lietuviškos.
„Augimas tęsiasi. Bet ar ilgai jis tęsis? Turėdamas tuos pačius pajėgumus neilgai augsi. Tačiau į pajėgumų plėtrą investuojama per mažai. Darbo jėga – emigruoja. Todėl jeigu niekas nepasikeis, dabartinis augimas ilgai nesitęs“, – priežastis vardijo R. Rudzkis.
Tiesa, investicijų srityje situacija gali netrukus pagerėti, jeigu bankai, kaip tikimasi, pradės aktyviau skolinti. Tačiau kita problema – emigracija – kol atrodo apskritai neišsprendžiama. Priešingai: nuo gegužės ji taps dar opesnė, nes lietuviams atsivers Vokietijos darbo rinka.
„Iš kur gali būti augimas, jeigu per metus išvažiuoja 80 tūkstančių žmonių? Darbo jėgos trūkumo problemą jau reikėjo spręsti perkvalifikuojant žmones – ir ne tik žodžiais. Tai būtų davę greitą rezultatą. Bet vietoj to mes kliedime apie brangius projektus, tokius kaip atominė elektrinė, kuri duos rezultatą anksčiausiai po 8 metų“, – teigė R. Rudzkis.
Jo manymu, šie ir galbūt kiti metai bus geri. O 2013 arba 2014 metais jau galima sulaukti duobės.
Treji metai – pakankamai laiko pakeisti padėtį, jeigu tik bus apskritai imtasi ją keisti. Sulaikyti visą emigracijos bangą politikams iš karto vargu ar pavyktų – kol išliks ženklūs skirtumai tarp lietuviškų ir, pavyzdžiui, vokiškų atlyginimų, kvalifikuoti specialistai dairysis į užsienį.
Tačiau yra kitas darbo jėgos potencialas – ilgalaikiai bedarbiai. Dabar beveik pusė (140 tūkstančių) visų bedarbių nenori arba negali įsidarbinti daugiau nei 12 mėnesių. Dalis šių ilgalaikių bedarbių neturi kvalifikacijos arba turi nepaklausią profesiją. Įtraukti šiuos žmones į darbo rinką – labai sunki, bet įveikiama užduotis.
