Lietuva pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), pirmininkavo Demokratijų Bendrijai (DB). Įdomu pažvelgti, kaip Lietuva pasinaudojo šiais dviem pirmininkavimais ir koks jų palikimas be politiškai korektiškų pareiškimų.
Norint suvokti pasiekimus reikia žinoti, ko buvo siekiama. ESBO atveju Užsienio reikalų ministerijos (URM) tinklalapis byloja, jog Lietuva siekė, kad būtų stiprinami ir visiškai įgyvendinami ESBO narių įsipareigojimai (…) žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratijos ir teisės viršenybei. Vienas pirmininkavimo DB tikslų buvo stiprinti Demokratijų Bendrijos dėmesį ES Rytų kaimynių demokratizacijai.
Tuo tarpu Baltarusijoje susiorganizavę socialiniuose tinkluose ir pasirinkę taikią protesto formą žmonės ploja katučių. Išeiti į gatves diktatūros sąlygomis reikia ryžto. Lietuva oficialiai išreiškia susirūpinimą, tik ar to pakanka Baltarusijos žmonėms, kurie (pagrįstai) iš mūsų tikisi daugiau nei iš kitų šalių? Kaip pasikeitė Lietuvos diplomatijos reakcija situacijai Minske nesikeičiant po gruodžio įvykių?
Kita iliustracija. Prieš kelias savaites Rusijos Teisingumo ministerija atmetė Liaudies laisvės partijos „Už Rusiją be savivalės ir korupcijos“ (PARNAS) prašymą ją registruoti. Oficialus valdžios atsakymas: netinkamai pateikti dokumentai. Tai jau devinta politinė partija per pastaruosius devynerius metus, neregistruota Rusijoje. Pirmajai jų – Vladimiro Ryžkovo Respublikonų partijai – Strasbūro Žmogaus teisių teismas jau pranešė, kad partijos registracijos panaikinimas buvo neteisėtas. Tikėtina, kad toks pats sprendimas būtų priimtas ir PARNAS atveju. Deja, teisminis procesas Strasbūre gali trukti ir ketverius metus, o rinkimai į valstybės Dūmą – jau po keturių mėnesių.
Paprastam Vakarų europiečiui galbūt ir reikėtų paaiškinti teisingumo vingrybes Rusijoje, bet mums to pasakoti nebereikia. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, Europos Sąjungos įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Europos Parlamentas reaguodami pasmerkė Rusijos Teisingumo ministerijos sprendimą. O ESBO ir DB pirmininkė Lietuva nesureagavo į šį akivaizdų pliuralistinių demokratijos principų neigimą.
Kas galėjo būti padaryta? Lietuva, tinkamai pasinaudodama šiais pirmininkavimais, gali aktyviau imtis iniciatyvų, atkreipiančių dėmesį į žmogaus teisių situaciją Rusijoje ir Baltarusijoje, pavyzdžiui, paspartinti ilgalaikės ESBO/ODIHR priešrinkiminės misijos aktyvavimą Rusijoje, kuri vertintų ir sąlygas pliuralistiniams rinkimams vykti, ne tik pačius rinkimus. Skėsčioti rankomis jau „rinkimams“ įvykus (gruodžio mėn. 5 d.) būtų nesolidu. Be to, gruodžio 6 dieną vyksiančio ESBO Ministrų Tarybos susitikimo metu mūsų diplomatai turės laviruoti tarp politinės valios parodyti vertybinį principingumą ir didžiosios ESBO valstybių dalies sąmoningo atlaidumo ar net aplaidumo žmogaus teisių ir laisvių padėties Rusijoje atžvilgiu.
Kita galimybė – sukurti specialiąją Baltarusijos darbo grupę Europos Sąjungos Taryboje, kurios tikslas būtų didinti spaudimą režimui ir kartu paremti pilietinę visuomenę. Vilnius jau yra tapęs Baltarusijos opozicijos centru, reikia, kad jis taptų ir vėliavnešiu ES.
Galbūt atėjo laikas keisti ES politikos tikslą Baltarusijos atžvilgiu? Galbūt reikia konstatuoti, kad ES politikos tikslu tampa politinio režimo kaita? Ar iš tiesų Lietuvos nacionalinis interesas yra gyventi paskutinės Europos diktatūros kaimynystėje?
Kai Lietuvai vadovavo kairiosios, tradiciškai labiau prorusiškos jėgos, konservatorių partija skambino visais varpais apie Lietuvos „pardavimą“ rusams. Konservatoriams persėdus prie užsienio politikos vairo pasigendama jų principingumo, buvusio esant opozicijoje. Lietuvos užsienio politika atrodo lyg papuolusi į pragmatizmo vakuumą.
Lietuva turi atsakomybę GARSIAI sakyti tiesą apie tai, kas vyksta Baltarusijoje ir Rusijoje. Tai suteiktų aiškumo ir padidintų mūsų patikimumą partnerių ir pilietinės visuomenės, kuriai mes norime padėti Baltarusijoje ar Rusijoje, akyse. Lietuvos pirmininkavimas abiejose tarptautinėse struktūrose (ESBO ir DB) galėjo būti ta tribūna, kur procesų įvardijimas savaisiais vardais būtų prasmingas ir reikalingas tiek Lietuvai, tiek tų pačių organizacijų autoritetui.
Lietuva perduos ESBO vairą kitai valstybei, o mūsų šalies pirmininkavimo palikimas išgaruos. Kartu gali būti prarasta galimybė artikuliuoti Lietuvos užsienio politikos principus – demokratiją, teisės viršenybę ir žmogaus teises. Ko pasimokysime artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungos Taryboje?
____________________
Renaldas Vaisbrodas yra politinis patarėjas Europos Parlamente
