V. Dombrovskis rinkimų nelaimėjo, bet premjeru greičiausiai liks.
Pirmalaikiuose Latvijos Saeimos rinkimuose daugiausia mandatų pirmą kartą gavo prorusišku vadinamas „Santarvės centras“. Tačiau rinkimų laimėtojai greičiausiai liks opozicijoje, nes buvusio prezidento Valdžio Zatlero įkurta nauja partija ir dabartinio premjero Valdžio Dombrovskio vadovaujama „Vienybė“ linkusi dirbti su latvių nacionalistais. Nors vietos parlamente persiskirstė, Latvijos politikoje didelių pokyčių nelaukiama.
Dabartinis Latvijos premjeras V. Dombrovskis turi daug šansų išsaugoti premjero postą. Jo realiausias sąjungininkas V. Zatleras dar prieš rinkimus atsisakė ambicijų pergalės atveju užimti premjero postą. Naujas politinis darinys „Zatlero reformų partija“ prieš rinkimus savo kandidatu į premjero postą įvardijo jauną verslininką Edmundą Sprūdžą. Tačiau jau tada buvo aišku, kad E. Sprūdžo misija yra debatuose doroti oponentus, o premjero kėdės jis dar nepriaugęs. Kai kurie ekspertai mano, kad V. Zatleras po kurio laiko gali bandyti dar kartą siekti prezidento posto, jei situacija parlamente bus tam palanki.
Latvijos universiteto docentas politologas Tomas Rostokas žurnalui IQ patvirtino, kad E. Sprūdžas nebuvo ir nėra realus kandidatas į premjerus – tai tik viešas V. Zatlero manevras nenorint pačiam figūruoti kaip pretendentui į būsimos vyriausybės vadovo vietą. „Tokiu atveju V. Zatlerui būtų tekę dalyvauti viešuose debatuose, o jis nėra geras kalbėtojas, – aiškino Latvijos politologas Daunis Auersas. – Viešose diskusijose su Aivaru Lembergu buvęs prezidentas būtų atrodęs prastai. Be to, V. Zatleras nori išlikti tarsi „aukščiau“ kasdienės politikos, einamųjų ekonomikos problemų ir vykdomosios valdžios reikalų. Būti premjeru ekonomiškai sunkiu laikotarpiu nėra geras būdas išlaikyti populiarumą.“
Todėl Latvijos politologai beveik neabejoja, kad V. Dombrovskis ir toliau liks premjeru. Tai patvirtina ir Latvijos gyventojų nuotaikos: prieš rinkimus bendrovės „TNS – Latvija“ atliktos apklausos duomenimis, 24 proc. latvių premjeru norėtų matyti V. Dombrovskį, jis aplenkė kitus potencialius pretendentus vyriausybei vadovauti – Rygos merą Nilsą Ušakovą ir Ventspilio merą Aivarą Lembergą.
Didžiausia partija – už borto?
Vis dėlto rugsėjo 17 d. vykusiuose priešlaikiniuose rinkimuose V. Dombrovskio vadovaujama „Vienybės“ partija liko tik trečia – už ją balsavo beveik 19 proc. rinkėjų, ir tai užtikrino 20 mandatų 100 vietų parlamente, arba net 13 vietų mažiau nei turėjo iki šiol. „Zatlero reformų partija“, akcentavusi kovą su korupcija ir oligarchija, iškovojo 22 mandatus (gavo 20,8 proc. balsų). Tačiau rinkimų nugalėtoja tapo iki šiol opozicijoje buvusi „Santarvės centro“ partija, kuri visą laiką buvo laikoma „prorusiška“, labiausiai atstovaujančia rusakalbiams Latvijos gyventojams politine jėga. Už „Santarvės centrą“ šį kartą balsavo 28 proc. rinkėjų ir partija turės 31 mandatą – tai dviem mandatais daugiau nei iki šiol.
„Santarvės centras“ akivaizdžiai laimėjo rinkimus Rygoje (gavo 41,5 proc. visų balsų) ir Latgalos rinkimų apygardoje (52 proc. balsų). Kitose trijose rinkimų apygardose – Kurše, Žiemgaloje ir Vidžemėje – laimėjo „Zatlero reformų partija“, gavusi po 25 proc. balsų.
„Santarvės centras“ ilgą laiką akcentuodavo rusakalbių integracijos, švietimo problemas, kviesdavo siekti geresnių santykių su Rusija ir įteisinti Latvijoje rusų kalbą kaip antrąją oficialią kalbą. Be to, „Santarvės centro“ lyderiai nesutikdavo su teiginiais, kad Sovietų Sąjunga buvo okupavusi Latviją. Būtent šios nuostatos „Santarvės centrą“ visuomet palikdavo nuošalyje formuojant galimas koalicijas.
Kita vertus, pastaruoju metu už „Santarvės centrą“ balsus atiduoda ne tik rusakalbiai. Kaip paskaičiavo Latvijos dienraštis „Diena“, už „Santarvės centrą“ turėjo balsuoti ne mažiau kaip 40 tūkst. (arba 15 proc.) latvių.
Tačiau galimybės „Santarvės centrui“ šį kartą patekti į vyriausybę vertinamos skeptiškai. „Kitoms partijoms į koaliciją įtraukti „Santarvės centrą“ būtų sunku ne dėl to, kad už jį balsuoja rusai, o pirmiausia dėl to, kad ši partija nekompetentinga ekonominėje srityje“, – teigia T. Rostokas. „Santarvės centras“ prieš rinkimus populistiškai kalbėjo, kad reikėtų atidėti valstybės skolų išmokėjimus. Be to, anot Latvijos politologo, „Santarvės centro“ atstovai dar praėjusios kadencijos Saeimoje nedemonstravo ištikimybės teisės principams ir prisidėjo prie „ginančių oligarchus“ parlamentarų.
Nacionalizmo spąstai
„Vienybės“ ir „Zatlero reformų partija“ neslepia, kad būtent šios partijos greičiausiai spręs, kas bus trečiasis koalicijos partneris. Pirmosiose derybose tarp V. Dombrovskio ir V. Zatlero vadovaujamų partijų buvo kalbama apie ekonominius reikalus – sutarta, kad būtina ir toliau siekti mažinti biudžeto deficitą iki 2,5–3 proc., tęsti bendradarbiavimą su Tarptautiniu valiutos fondu ir 2014 m. įsivesti eurą. Tačiau sudaryti daugumai reikės ir papildomo partnerio. Labiausiai tikėtina, kad juo taps nacionalistinis aljansas „Viskas Latvijai! – Tėvynei ir laisvei/LNNK“ (VL-TB/LNNK), gavęs šiuose rinkimuose 14 mandatų ir beveik dvigubai padidinęs savo parlamentarų skaičių.
Nacionalistų partijos atstovai gana kategoriškai vertina savo didžiausius politinius priešininkus „Santarvės centrą“ ir siekia stiprinti latvių kalbos mokymą švietimo įstaigose. VL-TB/LNNK lyderiai Raivis Dzintaras ir Janis Jesalniekas net buvo pareiškę, kad rusakalbiai Latvijos gyventojai yra „kolonialistai“, todėl jų balsai net neturėtų būti skaičiuojami rinkimuose. Tiesa, vėliau R. Dzintaras pakeitė savo poziciją ir viešai pripažino, kad trečdalio rinkėjų balsų negalima ignoruoti.
Vis dėlto nacionalistų aljanso pozicijos dėl kitų sąlygų nesikeičia. Po rinkimų paskelbtame pranešime VL-TB/LNNK teigė, kad atsirado istorinė galimybė suformuoti „nacionalinę atsakingą ir teisingą“ vyriausybę įtraukiant į koaliciją VL-TB/LNNK. Šios partijos teigimu, reikia kurti „latvišką Latviją“, net ir palaikant nacionalinių mažumų kultūrą. Vienas pagrindinių nacionalistų aljanso reikalavimų – konstitucijoje įtvirtinti nuostatą, kad negalima keisti latvių kaip vienintelės valstybės kalbos statuso, padidinti Nacionalinės kalbos centro finansavimą, pamažu lavinimą valstybinėse mokyklose ir darželiuose užtikrinti tik latvių kalba.
Nauji taktiniai manevrai
Vis dėlto kai kurie Latvijos politikos apžvalgininkai neatmeta galimybės, kad daugumą galėtų sudaryti tik dvi partijos: „Zatlero reformų partija“ ir „Santarvės centras“. Tokią galimybę patvirtino tai, kad praėjus tik kelioms dienoms po rinkimų įvyko šių partijų atstovų susitikimas, apie kurį nebuvo informuota „Vienybė“. Tai gerokai sunervino V. Dombrovskio bendrapartiečius. „Aš tikiuosi, kad tai buvo tiesiog klaida“, – teigė „Vienybės“ atstovas Edgaras Junupsas.
Tačiau „Santarvės centro“ vienas lyderių Janis Ubanovičius teigė, kad jo partija būtų pasirengusi dirbti koalicijoje tik su „Zatlero reformų partija“. Kad tai galėtų būti įmanoma, patvirtino tarsi „netyčia“ Rygos mero Nilso Ušakovo tarptautinėje Rygos konferencijoje ištarta frazė apie „50 metų Latvijos okupaciją“. Iki šiol tokių žodžių „Santarvės centro“ atstovai sau neleisdavo. „Tai kelias į koaliciją, – buvo įsitikinęs Latvijos politikos apžvalgininkas Jurijus Sokolovskis. – Šis pareiškimas buvo parengtas ir specialiai paskelbtas tuomet, kai pasibaigė rinkimų kampanija. Tai buvo pasakyta tarptautinėje konferencijoje, tarsi tarp kitko. Tačiau greičiausiai tai iš anksto paruoštas algoritmas. Be to, okupacijos klausimas šiuo metu nebus svarbiausias, kuris lemia koalicijos sudėtį. Esminiai bus ekonominiai klausimai.“
Paskatinęs pirmalaikius Saeimos rinkimus V. Zatleras nesieks premjero posto, nes nori išlikti virš kasdienės politikos ir einamųjų ekonomikos problemų.
Vis dėlto „Zatlero reformų partijos“ flirtavimas su „Santarvės centru“ greičiausiai buvo tik politinis manevras demonstruojant, kad dar niekas negali būti garantuotas dėl būsimų pozicijų vyriausybėje. Tai gali būti ypač svarbus argumentas prieš „mažiausius“ partnerius vyriausybėje, potencialiai galėsiančius sukelti nemažai įtampos Latvijoje, kurioje nacionalinių mažumų politika jau seniai yra vienas jautriausių klausimų, persiliejančių ir į užsienio politiką.
Nacionalistų įsitraukimas į vyriausybę ir agresyvesnis „latviškos Latvijos“ siekis greičiausiai padidintų ne tik Rusijos jautrumą, bet ir pritrauktų daugiau tarptautinės bendruomenės dėmesio.
Ar pasiteisino V. Zatlero sprendimas paleisti Saeimą? Tenka pripažinti, ypač didelių pokyčių šiame parlamente nebus. Buvusio Latvijos prezidento pastangos sumažinti oligarchų įtaką politikoje ir pažadinti visuomenę nuslūgo gana greitai. Rinkėjų aktyvumas šiemet buvo mažiausias – tik 60 procentų. Tai liudija, kad esminių pokyčių politikoje latviai nesitiki. Tiesa, labiausiai dėl sąsajų tarp verslo ir politikos kaltinta Valstiečių ir žaliųjų sąjunga prarado net devynis mandatus ir dabar turės tik 13. Jai jau dabar užkirstos durys į vyriausybę, tad su šia partija siejamų oligarchų įtaka neišvengiamai bus mažesnė.
Rinkimai buvo nesėkmingi ir vienam pagrindinių „oligarchų skandalo“ dalyvių Ainarui Šleseriui bei jo partijai „Latvijos Pirmoji partija „Latvijos kelias“. Praėjusią kadenciją turėjusi aštuonias vietas, šį kartą partija surinko tik 2,4 proc. balsų ir nepateko į parlamentą. Kitos partijos rinkimuose nesurinko nė 1 proc. balsų. Tad iš esmės V. Dombrovskio vyriausybė atsikratė partnerio, kurį buvo priversta priimti po 2010 m. rinkimų, o V. Zatleras pasiekė, kad parlamente nebeliktų labiausiai susikompromitavusių politikų. Tačiau nėra jokių garantijų, kad būsima vyriausybė bus stabilesnė. Vis dėlto Latvijos rinkėjams būtų gera naujiena bent tai, jei ji bus švaresnė.
