2012 m., palyginti su 2011 m., grūdų derlius padidėjo 43 proc., rapsų – 31, cukrinių runkelių – 14 proc. Bulvių derlius sumažėjo 6, lauko daržovių – 1 proc., informuoja Lietuvos statistikos departamentas.
Gausesnį grūdų derlių lėmė 32 proc. padidėjęs derlingumas ir 8 proc. – nuimtas plotas. 2012 m. buvo palankūs grūdinių augalų augintojams ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje grūdinių augalų derlingumas padidėjo 38, Estijoje, kaip ir Lietuvoje, – 32 proc. Žieminių javų derlius padidėjo 2,4 karto. Tai lėmė 56 proc. padidėjęs derlingumas ir 51 proc. – plotas. Vasarinių javų derlius, priešingai, sumažėjo 9 proc. dėl 16 proc. sumažėjusio ploto, nors jų derlingumas padidėjo 8 proc.
Ankštinių augalų derlius padidėjo 2 proc. – įtakos tam turėjo 10 proc. padidėjęs derlingumas, nors plotas sumažėjo 7 proc. Cukrinių runkelių derliaus padidėjimą lėmė 9 proc. padidėjęs plotas ir 5 proc. – derlingumas.
Rapsų derlius padidėjo, nes 25 proc. padidėjo derlingumas, o 4 proc. – plotas.
Bulvių derlius sumažėjo dėl 15 proc. sumažėjusio ploto, nors derlingumas padidėjo 10 proc.
Lauko daržovių derlius sumažėjo dėl 11 proc. sumažėjusio ploto, nors derlingumas padidėjo 12 proc.
Ūkininkų ir šeimos ūkiuose išauginti grūdai 2012 m. sudarė 78 proc. viso grūdų derliaus (2011 m. – 80 proc.), cukriniai runkeliai – 80 proc. (2011 m. – 76 proc.), rapsai – 72 proc. (2011 m. – 73 proc.), bulvės – 99 proc. (2011 m. – tiek pat), lauko daržovės – 99 proc. (2011 m. – 97 proc.) viso atitinkamų augalų derliaus.
Didžiausias grūdinių augalų derlingumas buvo Šiaulių apskrityje – 4,9 tonos iš hektaro, Marijampolės – 4,8, Kauno apskrityje – 4,5 tonos iš hektaro, cukrinių runkelių – Kauno ir Panevėžio apskrityse – po 53,7, Marijampolės apskrityje – 52,6 tonos iš hektaro.
Rapsai derlingiausi buvo Šiaulių (2,8 t/ha), Kauno (2,5 t/ha), Panevėžio (2,4 t/ha) apskrityse, o bulvės – Kauno (22,0 t/ha), Marijampolės (20,8 t/ha) ir Alytaus (18,9 t/ha) apskrityse.
