“Rail Baltica” geležinkelis pradėtas tiesti visuose ruožuose nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno.
Konkurso keliu išrinkti penki generaliniai rangovai 123 kilometrų ilgio geležinkelio liniją beveik už 1,3 mlrd. litų baigs tiesti 2015-aisiais.
Nugalėtojais tapo 5 generaliniai rangovai: “Geležinkelio tiesimo centras”, “Kauno tiltų” ir “Mitnijos” konsorciumas, “Panevėžio keliai”, EUROVIA CS, a.s. ir “Eurovia Lietuva” konsorciumas bei “Hidrostatyba”.
Šiame geležinkelio ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno rangovai turės nutiesti naują 1435 mm pločio europinio standarto ir rekonstruoti esamą 1520 mm rusiško standarto geležinkelio vėžes, atnaujinti geležinkelio ir inžinerinių tinklų infrastruktūrą, rekonstruoti stotis, kelynus, peronus, atlikti kitus rangos darbus.
Tiesiant europinę vėžę, “Panevėžio kelių” ruožuose bus panaudota per 133 tūkst. tonų skaldos, o senajai vežei rekonstruoti prireiks 153 tūkst. tonų skaldos. Geležinkelio linijoms įrengti bus panaudota per 136 tūkst. metrų bėgių.
Visų darbų metu bus rekonstruota, įrengta ir pastatyta: 18 tiltų ir 4 viadukai, 125 iešmai, 34 pervažos, 90 pralaidų. Rangovai taip pat sutvarkys 6 geležinkelio stotis, 18 peronų, 61 kelyną. Šiuos darbus per dvejus metus atliks tūkstantis darbuotojų, kurie į pagalbą pasitelks maždaug 700 vienetų įvairiausios žemės dirbimo, statybos bei geležinkelio tiesimo technikos, įrengimų bei mechanizmų.
Geležinkelio rangos pradžios paminėjime sveikinimo žodį sakė Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas bei susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Pasak G. Kirkilo, “Rail Baltica” atvers naujas transporto ir logistikos galimybes.
“Nutiesus europinio standarto geležinkelį lygiagrečiai rusiško standarto geležinkeliui iki Kauno susidarys sąlygos vystyti logistikos grandinę, sukuriant galingą bazę krovinių komplektavimui, perrūšiavimui ir perkrovimui, o naujo transeuropinio transporto tinklo koridoriaus “North Sea-Baltic” atšakos sujungs Klaipėdą, Kauną ir Vilnių”, – sakė G. Kirkilas.
Įgyvendinus “Rail Baltica” projektą tikimasi, kad geležinkelio transportas perims didžiąją dalį prekinių krovinių, gabenamų tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos. Šiuo metu kroviniai šiaurės – pietų kryptimi daugiausiai gabenami keliais ir jūra. Didžiausi prekių srautai, judantys šiaurės – pietų kryptimi, yra popierius, medienos gaminiai, mineralinis kuras ir nafta, geležis, plienas ir maistas.
Sukūrus europinio geležinkelio infrastruktūrą, krovinių vežimas geležinkelio transportu yra perspektyvus dėl kasmet augančių kuro kainų, besiplečiančios konteinerių rinkos ir griežtinamų apribojimų jūros transporto kuro sieringumui.
Be to, tikimasi, kad įgyvendinus šį projektą jis gerokai prisidės prie kitų susijusių transporto bei logistikos infrastruktūrinių projektų – Kauno viešojo logistikos centro, Marijampolės LEZ, Šeštokų bei Mockavos geležinkelio krovinių terminalų – plėtros.
