Pirmasis žemės Mėnulyje įsigijęs panevėžietis verslininkas Audrius Brazdžionis tapo dar ir pirmuoju lietuviu, naujutėlaitį „Ferrarį“ pavertusiu liepsnojančiu laužu. Dubajaus dykumoje supleškinęs prabangų sportinį automobilį panevėžietis tvirtina neįžvelgęs kažin kokių neįtikėtinų jo privalumų. Pasauline legenda virtusio pasivažinėjimo įspūdžius verslininkui primins parsivežtas iš degančio automobilio išgelbėtas raktelis.
Sumanė palakstyti
Panevėžio bendrovės „Runika“ savininkas A.Brazdžionis su sirgalių komanda į Dubajų lydėjo antrą kartą 24 val. lenktynėse dalyvaujantį sūnų Darių. Automobilių sportui neabejingi aistruoliai Jungtiniuose Arabų Emyratuose sumanė išsinuomoti būtent „Ferrarį 430“, kad patys įsitikintų, ką reiškia lėkti legendiniu automobiliu. Už galimybę parą mėgautis prabangia sportine mašina ekstremalių pojūčių ieškantis A.Brazdžionis grynaisiais paklojo nei daug, nei mažai – 1150 eurų.
Kaip užstatą teko arabų nuomos kompanijai palikti dar ir asmens pasą. Už visa tai per parą nuomininkams automobiliu buvo leista nuvažiuoti ne daugiau kaip 400 kilometrų.
Kai iki mašinos grąžinimo liko vos pora valandų, o kuro – dar šimtui kilometrų nuvažiuoti, A.Brazdžionis nusprendė, kaip pats sako, dar truputį palakstyti.
Sūnų išleidęs į treniruotę verslininkas su kolega Andriumi Kiela sėdo į „Ferrarį“ ir nurūko per dykumą vedančiu greitkeliu.
„Deja, vaizdų kaip amerikietiškame filme nebuvo. Paprasčiausiai važiuodamas galiniame veidrodėlyje pamačiau ugnį, net nebe dūmus. Dar atsisukau atgal – tikrai degam!“ – „Sekundei“ pasakojo panevėžietis.
Siūlė dėkoti Alachui
Iš degančio automobilio lietuviai dar spėjo susirinkti savo daiktus, pačiupti „Ferrario“ raktelį ir vaistinėlę. Pro šalį važiuojantys vietiniai iškvietė specialiąsias tarnybas, o pats A.Brazdžionis apstulbino nuomos salono atstovus telefonu pranešęs, kad jų 200 tūkst. eurų vertės „Ferraris“ dega dykumoje.
Į įvykio vietą suvažiavo keturi ar penki policijos ekipažai, dvi gaisrinės, greitosios medicinos pagalbos ekipažai, draudimo kompanijos automobiliai – sulėkė apie dešimt mašinų su įjungtais švyturėliais ir garso signalais.
„Jaučiausi kaip diskotekoje“, – humoro jausmo nestokojo A.Brazdžionis.
Anot panevėžiečio, nekasdienis reiškinys arabams tapo atrakcija – net policininkai vienas po kito skubėjo fotografuoti rūkstantį, dar tik apie 1000 kilometrų nuvažiavusį „Ferrarį“. Tiesa, panevėžiečiui įstrigo pareigūnų draugiškumas. Lietuvį per pečius apkabinę pareigūnai guodė: dėkok mūsų Alachui, kad gyvas likai.
„Vienas automobilį išnuomojusios kompanijos atstovas nuolat skambino draugams ir pasakojo, kaip dega automobilis, antrasis pareiškė, kad kitą kartą man „Ferrario“ nebeišnuomos“, – pasakojo verslininkas.
Iš balto prabangaus automobilio per valandą teliko degėsių krūva – išsilydė net ratlankiai.
Vos neįkliuvo ilgam
Nuotykis dykumoje A.Brazdžioniui galėjo baigtis ilgoka viešnage Jungtiniuose Arabų Emyratuose, jei ne jo atkaklumas ir geras anglų kalbos mokėjimas. Po įvykio jam šalyje teko pasilikti trims paroms, kol vyko tyrimas.
Tačiau, anot panevėžiečio, jei arabai prašo palaukti dvi minutes, užsieniečiui tenka apsiginkluoti kantrybe ir lūkuriuoti valandą, arabų 15 min. europiečiams virsta dviem valandomis.
„Su tokiu jų tempu savo paso turbūt būčiau laukęs ne tris paras, o tris mėnesius“, – juokavo A.Brazdžionis.
Po trijų darbo dienų nuvykęs į policiją atsiimti asmens dokumento verslininkas dar geras tris valandas pareigūnams įrodinėjo, kad ilgiau šalyje būti negali, tačiau asmens pasą atgavo tik pradėjęs grasinti kreipsiantis į advokatą. Ir netgi rankoje turėdamas pasą tą patį vakarą taip lengvai išskristi į Lietuvą negalėjo – migracijos tarnybos informacinėje bazėje nežinia kodėl dar buvo skelbiama, kad A.Brazdžionio asmens dokumentas sulaikytas.
„Nesuprantu, kodėl manęs nenorėjo išleisti iš šalies. Gal dar ketino apklausti kaip liudininką. Bent jau man neminėjo, kad turėsiu padengti nuostolius už sudegintą „Ferrarį“, – stebėjosi panevėžietis.
Vyriškis šmaikštauja, kad nieko baisaus, jei už prabangią mašiną Jungtiniuose Arabų Emyratuose būtų tekę atsidurti už grotų.
„Girdėjau, kad jų kalėjimai prilygsta Lietuvos penkių žvaigždučių viešbučiams. Nebūtų didelė problema tokiame bausmę atlikti“, – linksmai kalbėjo A.Brazdžionis.
Plačiau skaitykite sausio 24 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. iš A.Brazdžionio asm. alb. Iš svajonių mašinos per valandą teliko nuodėgulių krūva.
