Kaimynės Latvijos šiaurėje ištįsęs Salacgryvos miestelis jau septintą vidurvasarį pulsavo kiek intensyvesniu nei įprasta ritmu. Ramaus pajūrio kurorto pašonėje įsikūrusi margaspalvė festivalininkų minia susirinko į „Positivus“ – didžiausią muzikos ir menų festivalį Baltijos šalyse.
Tiek ankstyviausius svečius, pasirodžiusius dar ketvirtadienio vakarą, tiek atvykusius vėliau pasitikęs žvarbus vakarų vėjas ir vos per 20 laipsnių Celcijaus perkopiantis termometro stulpelis buvo smulkmena, palyginti su kol kas įspūdingiausia festivalio istorijoje programa.
„Positivus“, nuo pat gyvavimo pradžios neapsiribojęs siauru klausytojų būriu, kaskart rasdavo ką pasiūlyti tiek muzikai atsidavusiam melomanui, tiek skubančiam verslo atstovui, tiek prezidentui: šalies vadovą Toomą Hendriką Ilvesą, etatinį muzikos renginių dalyvį, taip pat buvo galima išvysti klausytojų minioje. Trijų dienų muzikos šventėje ribos tarp žmonių tarsi išnyksta, tą patį galima pasakyti ir apie festivalio programą. Šiemet penkiose festivalio scenose pasirodžiusių atlikėjų spektras itin platus. Be daugumoje vasaros festivalių pastaraisiais metais vyraujančios indie krypties, nelieka pamiršti ir folk, postroko ir elektroninės muzikos gerbėjai.
Organizatoriai, daugiau nei pakankamą lankytojų skaičių užsitikrinę dar 2012-aisiais islandų „Sigur Rós“ pasirodymu, ankstyvą pavasarį šią dovaną pažadėjo ir paskelbė pakviesiantys tokio kalibro grupes kaip „The XX“, „Efterklang“ ir šiuo metu JAV klausomiausių kūrinių viršūnėse esančius rokerius iš Las Vegaso „Imagine Dragons“.
Penktadienio popietę teko išgirsti ir keletą Lietuvos grupių. Vieni pirmųjų „Nordea“ scenoje pasirodė Norvegijos ir Lietuvos grupė „Rasabasa“, o kiek mažesnėje „I Love You“ baro scenoje, kurioje kasmet pristatomi kylantys atlikėjai, – vilniečiai „Deeper Upper“ ir kantri roko grupė iš Šiaulių „The Colours of Bubbles“. Šie turi prisijaukinę nemažą būrį ištikimų klausytojų: tuo buvo galima įsitikinti penktadienio vakarą, kai dažnas klausytojas pasirodė pramokęs ir grupės dainų tekstus.
Pagrindinėje „Tele2“ scenoje pirmą festivalio dieną radome minią, šėlstančią pagal tamsią šokių muzikos magiją kurstančius kanadiečius „Crystal Castles“. Grupės vokalistei, garsėjančiai įspūdingais sumanymais per pasirodymus, koncertas Latvijoje nebuvo išimtis – jo pabaigoje dainininkė tikrąja to žodžio prasme pasivaikščiojo ant gerbėjų rankų.
Iš bendro penktadienio konteksto išsiskyrė toje pačioje scenoje pasirodę indie-folk muzikos atlikėjai, svečiai iš Didžiosios Britanijos „Noah and the Whale“.
Islandai nenuvylė
Šeštadienis, pasitikęs tokiu pat žvarbiu vakarų vėju ir virš galvos klykiančiomis žuvėdromis, žadėjo dar vieną idilišką dieną pušų paunksnėje. Vakarėjant žiūrovų minia patraukė prie festivalio scenų. Trys pagrindiniai šios dienos dalyviai buvo britų atlikėja ir dainų rašytoja Charli XCX, JAV roko grupė „Imagine Dragons“ ir daugelio atvykimo į festivalį priežastis – Islandijos postroko grupė „Sigur Rós“.
Charli XCX, kurios tikrasis vardas – Charlotte Emma Aitchison, tik pernai perkopusi dvidešimtmetį, jau maudosi šlovės spinduliuose. Prie „Nordea“ scenos ji užkūrė tikrą diskoteką. Iškart po britės pasirodymo persikėlus prie didžiosios festivalio scenos apėmė nuostaba, kad minutėlei atsiradai ne Latvijos pajūryje, o ilgą istoriją skaičiuojančiuose didžiausiuose senojo žemyno festivaliuose – Danijos Roskildėje ar Didžiosios Britanijos Glastonburyje. Iš paukščio skrydžio užfiksuota „Imagine Dragons“ koncerte susirinkusi klausytojų minia leidžia patikėti, kad pirmąją festivalio dieną jame apsilankė daugiau nei 20 tūkst. žiūrovų.
Kalbant apie pasirodymus, derėtų paminėti, kad „Imagine Dragons“ koncertas bene labiausiai atitiko festivalio būseną. Visa erdvė nuo pat scenos iki bemaž už trečdalio kilometro esančio pušų kalnelio buvo užpildyta aklinai. Nuskambėję grupės hitai „On Top of the World“ ir „Radioactive“ turėjo išjudinti net ir su grupės kūryba pirmą kartą susidūrusius klausytojus.
Pasibaigus amerikiečių pasirodymui, iš pirmųjų eilių klausytojai nesitraukė. Juk po geros valandos čia turėjo groti stebukladariai iš Islandijos ir skambėti magiškas grupės vokalisto Jónsi balsas.
IQ pernai turėjo progą įvertinti grupės pasirodymą „Sacrum Profanum“ festivalyje Krokuvoje. Visgi užgesus scenos šviesoms prasidėjusi pusantros valandos muzikinė euforija pilnaties šviesoje skyrėsi nuo atmosferos, sukurtos industrinio metalo gamyklos fabrike. Nors puikiai derančios vizualizacijos, apšvietimo efektai ir nepriekaištingas atlikimas pasirodymą lydėjo ir šįkart, atvira erdvė tokio kalibro grupei tinkama labiau. Bet kuriuo atveju, apsilankymas islandų koncerte kaskart priverčia patikėti muzika iš naujo.
Sunku rasti priekaištų
Po triukšmingos nakties palapinių miestelyje trečia diena prasidėjo su lengvu miego trūkumu, tačiau tai nesvarbu: iki kitų šių metų festivalio vėliavininkų britų elektronikos trio „The XX“ liko kiek mažiau nei dvylika valandų.
Iki finalinio pasirodymo nutarėme pamatyti dar keletą atlikėjų. Vieni jų – danai „Efterklang“, atvykę į Latviją tiesiai iš „Latitude“ festivalio Didžiojoje Britanijoje. Grupės vokalistas, dalijęs komplimentus publikai už neįprastą gyvumą festivalio trečią dieną, nepamiršo įvertinti ir įstabios renginio vietos: danų atliekama muzika su jūros fone linguojančiais medžiais išties buvo viena harmoningiausių festivalio akimirkų. „Linkiu, kad festivalis tęstųsi ne tris dienas, o visą savaitę“, – pridūrė jis. Grupės pasirodymą galima beveik vienareikšmiškai laikyti nuoširdžiausiu festivalio koncertu.
Ne toks pat kalbus, tačiau ne mažiau pozityvus buvo iškart po „Efterklang“ didžiojoje scenoje koncertavęs britų atlikėjas ir dainų autorius Michaelas Kiwanuka. Išgarsėjęs vos prieš keletą metų, 26-erių muzikantas jau spėjo laimėti „BBC Sound of 2012“ apdovanojimą. Atlikėjo pasirodyme nepamirštama ir padėka didžiausiam įkvėpėjui – legendiniam JAV gitaristui Jimi Hendrixui.
Pagaliau į pagrindinę sceną įžengė britai „The XX“. Viskas jų pasirodyme preciziška ir apgalvota iki paskutinių smulkmenų: pradedant apšvietimu ir baigiant sceniniais judesiais bei grupės nario Jamie šokių muzikos interpretacijomis tarp kūrinių. Kiekvieną britų trio pasirodymą puikiai papildo išskirtinės vaizdo projekcijos bei lazeriai. Pirmą kartą Baltijos šalyse pasirodžiusi grupė sukėlė didžiules ovacijas. Tikėtina, kad būtent per jų koncertą buvo pasiekta oficiali festivalio lankytojų skaičiaus viršūnė – 30 tūkst. žiūrovų.
Net ir be neįvykusios spaudos konferencijos nesunku suprasti, kad šis renginys yra teisingame kelyje. Latviai padarė tai, ko daug metų nepavyko kitoms Baltijos šalims: muzikos pasaulio žvaigždžių pasirodymai vienoje vietoje truko net tris dienas, o scenas skyrė vos penkios minutės kelio. Sugalvoti priekaištų kaimynams būtų išties nelengva. Galbūt vertėtų atkreipti dėmesį tik į festivalio, o ypač palapinių miestelio infrastruktūrą, tačiau tikėtina, kad šie laikini nesklandumai iki renginio dešimtmečio bus išspręsti. Septintąjį „Positivus“ taip pat galime tik pagirti už kasmet vis daugiau užmezgamų ryšių su Skandinavijos ir Lietuvos atlikėjais. Visgi šis muzikos renginys, jau tapęs Baltijos šalių mažąja Roskilde, turi potencialo augti ir daugiau.
