Biržos prekeiviai Frankfurte stebi reportažą apie sprogimą Fukušimos atominėje elektrinėje.
Vos tik pasirodžiusius Japonijos ekonomikos atsigavimo daigus gali pražudyti šalį sukrėtęs žemės drebėjimas. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Japonijos ūkis dar smuko 1,3 procento, tačiau šių metų pradžioje jau daugėjo atsigavimo ženklų. Iki kovo 11 d., kai šalį sukrėtė didžiausias žemės drebėjimas Japonijos istorijoje.
Japonijos centrinis bankas iš karto ėmėsi veiksmų panikai nuraminti. Šiandien į finansų sistemą įlietas rekordinis pinigų kiekis – 15 trilijonų jenų (452,4 mlrd. litų). Japonijos centrinio banko valdytojas Masaakis Shirakawa pareiškė, kad pinigų injekcijų ateityje bus tiek, kiek reikės.
Tačiau nepaisant šių pastangų, žemės drebėjimas ir cunamis paliks pėdsaką Japonijos ekonomikoje. Dabar tik klausimas, kokio ryškumo tas pėdsakas bus.
Skaičiuojama, kad vien tiesioginė žala nuo žemės drebėjimo nukentėjusiam regionui siekia nuo 14 iki 15 trilijonų jenų (423-453 mlrd. litų). Tačiau tai – tik pradiniai skaičiai, o įvertinti bendrą žalą dar per anksti. Vyriausybė jau svarsto galimybes laikinai padidinti mokesčius, kad surinktų pinigų atstatymo darbams.
Greičiausiai kris ir verslo bei namų ūkių lūkesčiai, o tai būtų dar vienas stabdys ekonomikai. Po žemės drebėjimo kai kurios gamyklos buvo sustabdytos, šalyje trūksta elektros energijos. Negana to, nuogąstaujama dėl žemės drebėjimo ir cunamio pažeistos Fukušimos atominės elektrinės, kurioje pirmadienį įvyko jau antrasis sprogimas. 20 kilometrų spinduliu aplink šią elektrinę evakuota 80 tūkstančių žmonių.
Gamybą buvo priverstos stabdyti ir tokios kompanijos kaip „Sony“, „Toyota“ ir „Panasonic“. Jų bandymus atstatyti gamybą nutraukė pakartotiniai požeminiai smūgiai. „Nissan“ sustabdė visas keturias savo gamyklas Japonijoje.
Dabartinė situacija jau vadinama didžiausia krize Japonijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Žuvusiųjų skaičius gali viršyti 10 tūkstančių, o milijonai žmonių neturi vandens arba elektros. Pastarasis žemės drebėjimas – ne pirmas Japonijoje, nors ir yra stipresnis už ankstesnius. Bet anksčiau Japonijai būdavo lengviau atsigauti dar ir dėl to, kad šalis buvo mažiau įsiskolinusi, tad vyriausybė galėjo skirti daugiau pinigų atsigavimui paskatinti.
Vien per pirmadienį Japonijos akcijų indeksas „Nikkei“ smuko daugiau nei 6 procentais – tai didžiausias vienos dienos kritimas nuo 2008 metų spalio . Tokijo akcijų rinkos vertė sumažėjo 23,5 trilijono jenų (710 mlrd. litų). Akcijų skubėjo atsikratyti ir vietos, ir užsienio investuotojai.
Į įvykius Japonijoje sureagavo ir investuotojai Vilniaus biržoje – čia krito beveik visų akcijų kainos.
