Piniavos moterys daržuose nesodina lietuvių virtuvėje nepakeičiamų bulvių, o sėja moliūgus ir cukinijas. Netradicinėmis šeimininkėmis piniavietės tapo ne iš gero gyvenimo. Mat per metus ilgiau nei pusmetį užlietuose daržuose bulvės supūtų nespėjusios užaugti. Ką skęstantiems priemiesčio gyventojams siūlo rajono valdžia?
Vietoj daržų – ežerai
Piniavos pašonėje prisiglaudusios buvusios miškininkų gyvenvietės moterys daržuose nesodina lietuvių virtuvėje nepakeičiamų bulvių, o sėja moliūgus ir cukinijas.
Netradicinėmis šeimininkėmis piniavietės pripažįsta tapusios ne iš gero gyvenimo. Mat kiekvieną pavasarį ir rudenį skęstančiuose daržuose bulvės supūtų nespėjusios užaugti.
Kasmet daugiau nei po pusmetį patvinusios gyvenvietės žmonės surinkę parašus prašys rajono Savivaldybės pagalbos, tačiau jos vadovai pripažįsta neturintys kuo paguosti vandens apsemtų priemiesčio gyventojų.
Augina arbūzus
Lėvens pakrantėje įsikūrę piniaviečiai jaučiasi tarsi gyventų potvynių kamuojamame pamario krašte. Nors keliai išbrendami, tačiau gyventojų daržai ir pievos – džiaugsmas nebent antims.
„Balos būna iki birželio vidurio. Todėl ir auginame ne bulves, o greičiau užaugančias cukinijas. Ir taip jau metai iš metų. Aišku, kad nenormaliai gyvename, likimo valiai palikti“, – „Sekundei“ pasakojo Jadvyga Zarankienė.
Piniavos dauguma gyventojų – buvę miškininkai, prieš kelis dešimtmečius gavę butus. Iš kadaise Miškų ūkiu vadintos gyvenvietės dabar liko tik gatvės pavadinimas.
„Tada dar sausa būdavo, melioracija veikė. Bet turbūt drenažas paseno, o dabar tik arbūzus ir antis galime auginti. Gerai, jei metai sausi, o jei tokie, kaip šįmet, po balas braidome. Džiaugiamės, kad paskubėję dar spėjome daržoves nusiimti“, – kalbėjo J.Zarankienė.
Piniavietė Marytė pamena pernai svogūnus pasodinusi tada, kai kitos šeimininkės laiškus jau ragavo – birželio 7-ąją. Anksčiau į skęstantį daržą buvo neįmanoma nė kojos įkelti.
Ir dabar iki jos daržo tenka bristi per balas, tačiau Marytė tikina, kad vanduo jau nusekęs ir esą beveik sausa.
„Keletą supuvusių vaismedžių jau išrovėme. Daug metų taip gyvename. Žmonių daržuose vilko uodegos auga“, – guodėsi moteris.
Pasirašys, jei neprašys pinigų
Daugiabutyje gyvenančiai pensininkei Emilijai Medutienei liūdna, kad pastaruosius penketą metų iš šalia namų esančio daržo jai beveik jokios naudos.
„Nei laiško darže nusiskinti, nei sodelyje pasibūti – baloje juk nesėdėsi“, – piktinosi E.Medutienė.
Senjora pamena pernai į daržą koją įkėlusi tik birželio vidury. Kasmečiai potvyniai jau pridarė nemenkai žalos – nupuvo vyšnių sodinukai, tik vidurvasary vandens neapsemtos obelys irgi vos gyvos.
Piniavietė laukia, kada jos paprašys pasirašyti raštą Savivaldybei.
„Ilgiau taip kęsti nebegalima, bet jei už drenažo sutvarkymą reikės patiems mokėti, irgi blogai. Iš kur kaimo žmonės tiek pinigų paims“, – valdžios malonės tikisi E.Medutienė.
Užlieti ir rūsiai
Piniavos seniūnaitis Gintaras Petrauskas pripažįsta, kad lietingas ruduo – galvos skausmas pavyzdinės priemiesčio gyvenvietės žmonėms.
Pasak jo, labiausiai kenčiantys buvusios Miškų ūkio gyvenvietės žmonės be rajono valdžios pagalbos neišsivers.
„Rinksime parašus ir bandysime kreiptis į Savivaldybę, kad drenažą sutvarkytų. Gal iš dešimto karto išgirs. Sutvarkyti senąjį melioracijos drenažą nebeįmanoma, reikia naują kloti“, – viliasi G.Petrauskas.
Jo nuomone, laikina išeitis galėtų būti patiems gyventojams čiupti kastuvus ar samdyti techniką ir per tvinstančius privačius sklypus iškasti griovį iki Lėvens upės. Tačiau toks sprendimas skęstantiems piniaviečiams neatrodo geras. Vieni teisinasi neturintys sveikatos kastuvais mojuoti, kiti – pinigų technikai samdyti.
G.Petrausko teigimu, potvyniai – visos gyvenvietės bėda.
„Visa Piniava tvinsta. Ir aš pats, ir mano tėvai ten gyvename – pavasarį rūsiai pilni vandens. Gyvenvietė gražiai atrodo, bet baisu, kas apačioje – 20–30 metų drenažo vamzdžiai sutrūniję, lietaus surinkimo tinklų visai nėra įrengtų“, – teigė seniūnaitis.
Anot jo, pastaruosius pakloti būtų ne Savivaldybės kišenei – lietaus surinkimo tinklai Piniavoje atsieitų kelis milijonus litų.
G.Petrausko nuomone, Piniavą nusausintų melioracija, tačiau rekonstruoti prieš 20–30 metų paklotus drenažo vamzdžius būtų beviltiška–besiplečiančioje priemiesčio gyvenvietėje būtini nauji.
Laimėjo suskubusieji
Rajono Savivaldybė neprieštarauja piniaviečių iniciatyvai – rinkti parašus ir maldauti gelbėti nuo kaimo kasdienybe tapusių potvynių. Tačiau vietos valdžia prasitaria, kad nieko paguodžiamo po balas braidantiems gyventojams negalės pažadėti.
„Piniavos situaciją žinome, ten iš tiesų yra rimta problema. Drenažas tikrai bus tvarkomas, bet šiandien niekas neatsakys, kada tas galėtų būti. Savivaldybė tam pinigų neturi, o skęstančių vietų rajone tikrai yra daug“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys.
Nuo 2005-ųjų Panevėžio rajone nusausintos septynios gyvenvietės. Melioratorių sulaukė Trakiškis, Perekšliai, Karsakiškis, Daniūnai, Paįstrys, Gegužinė ir Skaistgiriai. Vienos gyvenvietės melioravimas kainavo maždaug 900 tūkst. Lt. Savivaldybei iš savo kišenės teko prisidėti 10 proc., kitą dalį finansavo Europos Sąjungos paramos fondai.
Tačiau šiuo metu ir europiniai pinigai kaimo vietovėms nusausinti išsekę. Kaimo žmonėms moliūgus auginti teks dar ilgai, mat kitas pinigų skirstymo etapas laukia tik 2014–2020 metais.
Parašus planuojantiems rinkti piniaviečiams Savivaldybės administracijos vadovas siūlo verčiau rašyti projektą europinei paramai gauti.
Pasak V.Žiurlio, dėl apsemtų daržų skundęsi gyventojai išvažiavus melioratoriams pateikia naujų pretenzijų, kad gyvena pernelyg sausai.
„Perekšliai piktinosi, kad atseit naujas drenažas kaltas dėl to, jog šuliniuose vandens neliko. Drenažas dėl to niekuo dėtas“, – „Sekundei“ teigė V.Žiurlys.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
