Draudimas nepopuliarus
Potvynis atskleidė lietuvių nepraktišką požiūrį į savo turto
apsaugą. Vanduo nuniokojo namus, baldus, buitinę techniką. Kiemuose pastatyti
automobiliai buvo pasmerkti skęsti, o apsemtuose ūkiniuose pastatuose liko ne
tik daržovės, bet ir žemės ūkio technika.
Sugadintą turtą daugeliui teks atnaujinti patiems, nes jis
neapdraustas. Draudėjai pastebi tendenciją, kad drausti turto lietuviai
dažniausiai suskumba tik įvykus nelaimei.
Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ paskelbė, kad nuo gamtos
stichijos apdraudusiems turtą klientams gali tekti išmokėti apie 750 tūkstančių
litų. Skelbiama, kad vidutinė žala gali siekti apie 2,9 tūkst. litų turto
draudimo klientams ir 5 tūkstančius litų apsidraudusiesiems kasko draudimu.
Bendrovės duomenimis, savo būstą draudžia tik apie 25 procentus asmenų, todėl
daugeliui į potvynio zoną patekusių gyventojų nuostoliai gali pasirodyti
nepakeliami.
„Ekspertai bando apžiūrėti ir įvertinti žalą. Dėl potvynio
masto išmokėtos išmokos gali būti vienos didžiausių. Pažeistų objektų yra labai
daug. Didžioji dauguma lietuvių nėra apsidraudę – toks jau jų būdas. Žmonės
puola draustis tada, kai įvyksta nelaimė. Dažniausiai turtą draudžiasi tie,
kurie ėmė paskolas būstui statyti, ir tie, kurie yra sąmoningi“, – pasakojo
bendrovės „Ergo Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas
Nenartavičius.
Maždaug tokią pat sumą, kaip ir „Ergo Lietuva“, savo klientams
prognozuoja išmokėsianti ir bendrovė „Lietuvos draudimas“. Kiek draudimo išmokų
teks Panevėžio regiono gyventojams, kol kas neapskaičiuota.
„Išskirti Panevėžio regiono dabar negalime. Planuojame, kad
gyventojams turėsime išmokėti apie 750 tūkstančių litų, bet ši suma gali būti
didesnė. Vien vakar į mus kreipėsi apie 200 klientų, jie prašo išmokėti 440
tūkstančių litų. Potvynis tęsiasi, o žalos vis daugėja.
Problemiškiausios upės išlieka Nevėžis ir Neris – Panevėžys ir
Kaunas“, – tvirtino bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovė ryšiams su visuomene
Ernesta Dapkienė.
Ji teigė, kad daugiausia nuostolių dėl potvynio turės būtent
„Lietuvos draudimas“, nes šios bendrovės klientai – apie 70 procentų visų turtą
draudžiančių gyventojų.
Vanduo gadino turtą
Labiausiai Panevėžyje nuo potvynio nukentėjo šalia Piniavos
esančių sodų bendrijų gyventojai. Dalis jų į sodų bendrijas atvyksta vasarą,
todėl dažniausiai žiemą vertingų daiktų nepalieka.
Tačiau nemažai panevėžiečių pastaraisiais metais čia pasistatė
namus ir juose gyvena. Jų nuostoliai, įskaitant būsimą būsto remontą ir naujų
daiktų pirkimą, gali siekti ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Vakar atvykus į
sodus buvo galima pajusti neįprastą šiam metų laikui sujudimą. Gyventojai
apžiūrinėjo savo namus ir aptarinėjo, kokius nuostolius patyrė.
„Nežinau, kokia žala padaryta, vis dar negaliu prieiti prie
namų ir pasižiūrėti, kas viduje, tačiau bent nebijau, kad vagys ateis ir ką nors
išneš, nes vanduo ir ledas turtą apsaugo geriau nei durys“, – bandė juokauti
Vincas Jusevičius.
Dalis su „Sekundės“ žurnalistais bendravusių panevėžiečių
patvirtino turto nedraudę, o tie, kurie tai padarė, tikėjosi, kad iš bendrovių
pavyks atgauti bent dalį turto vertės.
Žala skaičiuojama
Užsemtų būstų gyventojai pasakojo, kad kol kas nespėjo
suskaičiuoti patirtų nuostolių. Tai tikisi padaryti potvyniui atslūgus. Su
„Sekundės“ žurnalistais bendravusieji spėliojo, kad žala gali siekti iki kelių
dešimčių tūkstančių litų.
„Užsemtas rūsys. Negaliu prieiti prie krosnies, o po vandeniu
liko skalbimo mašina. Vandens šildytuvas tikriausiai sudegęs, nes, kai užsėmė,
buvo įjungtas. Reikės keisti duris. Nuostolių bus apie kelis tūkstančius litų“,
– apie sugadintą turtą pasakojo Vitalijus Balčiūnas.
Panevėžietis tvirtino turtą apdraudęs, todėl tikisi, kad
patirtą žalą jam padengs draudimo bendrovės. Vyrui pasisekė labiau nei kitiems
sodo gyventojams – jiems potvynis užsėmė ne tik rūsius, bet ir namus, tad iš jų
teko išsikraustyti. Ten liko ir vertingų daiktų, tačiau jų išgelbėti gyventojai
jau nebesitikėjo.
„Gyvenom čia vienuolika metų ir iki tol tokių potvynių nebuvo.
Vienais metais buvo patvinę iki garažo durų, bet su dabartiniu potvyniu
nepalyginsi. Kambariuose vandens iki kelių. Rūsiuose šaldytuvai nuskendo. Vasarą
remontą atlikome. Laikinai apsistojome pas draugus. Turtą buvome apdraudę, bus
matyti, kiek mums draudimas atlygins“, – kalbėjo Saulius Girčius.
Panevėžietį Žilviną Sopoką gelbėtojai iš apsemto namo ištraukė
vakar ryte. Dieną prieš tai taksistu dirbantis vyras bandė gelbėti savo kieme
paliktus automobilius.
Norint juos ištraukti vyrui teko nerti į ledinį vandenį ir
prikabinti prie traktoriaus pririštą lyną. Pavyko ištraukti tik vieną skenduolį
– naujesnio modelio „Audi“ automobilį, kito, senesnio, panevėžietis gelbėti
nebesiryžo.
„Automobilio kaina apie dešimt tūkstančių litų – tik du
mėnesius juo važinėjau, gaila mašinos. Neaišku, ar pavyks atgaivinti, nes buvo
užsemta mašinos elektronika“, – apie patirtus nuostolius kalbėjo taksistas.
Nukentėjo verslininkai
Nuo vandens stichijos nukentėjo ir prie Lėvens įsikūrę
verslininkai. Upė užsėmė panevėžiečiams gerai žinomą „Berželio“ užeigą, kuri
populiariausia būna šiltuoju sezonu. Užeigos savininkas „Sekundei“ sakė vis dar
skaičiuojantis padarytus nuostolius.
Vanduo nepagailėjo ir už kelių šimtų metrų nuo Lėvens esančio
bendrovės „Kemira Growhow“ sėklų fabriko. Dėl potvynio stabtelėjo bendrovės
verslas – žemės ūkio kultūrų sėklų pardavimas. Fabriko viduje buvo užlieti
agregatai, skaičiuojama, kad galimi nuostoliai sieks apie 10 tūkstančių litų.
„Žalą kol kas sunkoka apskaičiuoti. Kai atsitrauks potvynis,
bandysime išleisti vandenį ir jungti įrangą. Apsemtos svarstyklės, todėl jų
elektroniniai davikliai bus išėję iš rikiuotės“, – sakė sėklų fabriko
direktorius Petras Šadauskas.
Dėl potvynio bendrovė turėjo atidėti ir produkcijos tiekimą savo klientams.
P.Šadauskas teigė, kad bendrovė yra apdraudusi turtą – šiais laikais pradėti
verslą neapdraudus būtų kvailystė, todėl tikisi, kad nuostoliai bus
minimalūs.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. UŽPYLĖ. Iš apsemto namo
ištrauktas Ž.Sopoka gailėjo savo nuskendusių automobilių, nes jų pataisyti gali
ir nepavykti.
