Nors Aukštaitijos sostinė gerokai mažesnė už jūrinį Klaipėdos miestą, nors atsilieka ir nuo Šiaulių, vis tiek Panevėžio valdžios viršūnėje postų nė kiek ne mažiau nei didmiesčiuose.
Per pastaruosius devynetą metų Panevėžys neteko beveik tiek pat gyventojų, kiek gyvena Rokiškyje. Nepaisant skausmingai spartaus gyventojų nubyrėjimo, Aukštaitijos sostinėje valdžios postų nesumažėjo. U.Mikaliūno nuotr.
Vicemerai pabrango
Miesto vairą į savo rankas paėmusi nauja valdančioji dauguma perkirsti mazgo, politikus surišančio tvirčiau nei garbė, neišdrįso. Tiesiogiai išrinktojo mero komanda, žadanti peržiūrėti Savivaldybės administracijos skyrių struktūrą, politinius postus saugo kaip savo akį. Savivaldybės biudžetui išlaikyti du mero pavaduotojus šią kadenciją kainuos gerokai brangiau nei jų pirmtakus.
Savivaldos rinkimų nugalėtojams prieš keletą dienų malonią dovaną įteikė Seimas, skubiai ir riebiai padidinęs atlyginimus naujai išrinktiems merams ir vicemerams. Jų mėnesio pajamas didės kone 1000 eurų. Iki 100 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių, tarp jų ir Panevėžio, merams pareiginė alga kils nuo 1,3 tūkst. eurų iki 2,3 tūkst. eurų.
Vicemerams vietoj 1,1 tūkst. eurų bus mokama 1,9 tūkst. eurų alga. Savivaldybių vadovams tokie dosnūs buvo 79 seimūnai, tik vienas parlamentaras balsavo prieš ir 4 susilaikė. Taip esą siekiama merų ir vicemerų atlyginimus priartinti prie Seimo narių ir ministrų.
„Tarp savivaldybių vadovų tikrai yra kompetentingesnių už kai kuriuos Seimo narius“, – atlyginimų kėlimui neprieštarauja parlamentaras Povilas Urbšys, Panevėžio valdančiosios daugumos krikštatėvis.
Valdžios kaip uostamiestyje
Per pastaruosius devynetą metų Panevėžys neteko beveik tiek pat gyventojų, kiek gyvena Rokiškyje.
Dar 2006-aisiais Aukštaitijos sostinė pagrįstai galėjo lygiuotis į didmiesčius – gyventojų skaičius siekė beveik 110 tūkst. Dabar Panevėžyje gerokai tuščiau – čia gyvena šiek tiek per 96 tūkst. žmonių.
Nepaisant skausmingai spartaus gyventojų nubyrėjimo, Aukštaitijos sostinėje politikų valdžioje nesumažėjo. Į miesto Tarybą renkamas 31-as narys, o meras ir administracijos direktorius tebeturi po du pavaduotojus. Tai yra tiek pat, kiek 60 tūkst. gyventojų daugiau turinčioje Klaipėdos savivaldybėje ir 10 tūkst. didesniuose Šiauliuose.
Į didmiesčius besilygiuojantis Panevėžys pasirinkęs Vietos savivaldos įstatyme numatytas lubas – jei Savivaldybės taryboje 31-as narys, meras gali turėti ne daugiau nei du vicemerus.
Nors Tarybos nariams pasirašant koalicijos sutartį valdančiąją daugumą suformavęs meras Rytis Račkauskas deklaravo, jog judėjimą „Kartu“, socialdemokratus, Darbo partiją, valstiečius ir sąrašą „Mums svarbu“ suvienijo tarnystė miestui, atrodo, jog kur kas labiau juos susiejo valdžios troškimas. Ryškiai matomos kėdės valdžios olimpe negavo tik valstiečiai.
Gelbėjo koaliciją
Nors patys socialdemokratai tarp savų nemato ryškaus lyderio, gebančio eiti vicemero pareigas, vis tiek nusiteikę iš rankų nepaleisti derybose nusičiupto ir koalicijos sutartimi jiems pažadėto posto. U. Mikaliūno nuotr.
Daugiausia, aštuonias, vietų miesto Taryboje pelniusio judėjimo „Kartu“ įkūrėjas Seimo narys P. Urbšys neslepia, kad vis dėlto postai padėjo sulipdyti koaliciją.
„Inercija, kad koalicijos sudarinėjamos pagal tam tikrus postus, yra gana stipri. Jei mes būtume bandę ją drastiškai stabdyti mažindami postų skaičių, būtų iškilusi problema dėl pačios daugumos sudarymo ir tuo, be abejo, būtų pasinaudoję oponentai.
Mums reikėjo vienaip ar kitaip atsižvelgti į partnerių norą atstovauti valdančiojoje daugumoje. Jei būtų iš mūsų sąrašo į Tarybą išrinkę ne 8, o nors 10, mes būtume sumažinę“, – tikina P. Urbšys.
Dabar dviejų vicemerų ir tiek pat administracijos direktoriaus pavaduotojų skaičių Seimo narys prieš rinkėjus bando pateisinti jų laukiančiais darbais.
„Kad įveiktų sąstingį mieste, visiems to darbo bus iki valios, tik reikia greičiau pradėti dirbti“, – aiškina P. Urbšys.
Čiupo, ką davė
Pirmąją darbo savaitę Panevėžio meras dirbo padedamas ne dviejų, o tik vieno vicemero – ūkio sritį kuruojančio Alekso Varnos.
Panevėžio valdančioji dauguma biudžeto pinigus antrojo vicemero sąskaita taupo ne savo noru. Tarpusavyje besivaidijantis socialdemokratų Panevėžio skyrius nesugeba sutarti, kurį iš keturių savo atstovų miesto Taryboje pasodinti mero pašonėje. Nors patys socialdemokratai tarp savų nemato ryškaus lyderio, gebančio eiti vicemero pareigas, vis tiek nusiteikę iš rankų nepaleisti derybose nusičiupto ir koalicijos sutartimi jiems pažadėto posto.
Skyriaus pirmininko Donato Degenio teigimu, ką siųsti į vicemerus, vėl bus tariamasi artimiausiu metu.
„Koalicijos sutartyje aiškiai parašyta, kas sutarta – mums priklauso administracijos direktoriaus pavaduotojo ir vicemero postai“, – pareiškė D. Degenis, paklaustas, ar dėl postų socialdemokratai atėjo į koaliciją.
D. Degenis aiškina, esą dėl dviejų vicemerų reikalingumo turintis savo nuomonę, tačiau aukščiau jos yra partijos pozicija.
Su vienu neišsiverčia
Antrojo vicemero laukiantis R. Račkauskas tikina pirmąją darbo savaitę buvus intensyvią ir įtemptą. Savivaldybės tinklalapyje skelbiamoje mero darbotvarkėje bene dažniausiai buvo minimi susitikimai ir dalyvavimas įvairiuose renginiuose.
„Vėliau tai gal šiek tiek stabilizuosis, nes dabar dar daug norinčiųjų susipažinti“, – svarsto dėmesio centre atsidūręs meras.
Tarp pažindinimosi su miestiečiais R. Račkauskas tvirtina radęs laiko ir šiuo metu vienam aktualiausių Panevėžyje klausimų dėl „Rail Balticos“ geležinkelio krovinių stoties Aukštaitijos sostinėje likimo. Meras sako tam spėjęs suburti darbo grupę.
R. Račkauskas tvirtina jau per pirmąsias darbo dienas pamatęs, kad su vienu pavaduotoju išsiversti sunku.
„Patikėkite, labai trūksta antrojo vicemero. Vienam pavaduotojui per daug darbų. Vis dėlto Panevėžys penktas miestas. Sunkiai įsivaizduoju produktyvų darbą, jei vienam vicemerui tektų dvi tokios skirtingos sritys – ūkio ir socialinė“, – „Sekundei“ teigė R. Račkauskas.
Anot jo, kad merui reikalingi du pagalbininkai, rodo ir kitų miestų pavyzdžiai.
„Nežinau, kas iš didžiųjų miestų išsiverstų su vienu. Šiauliai juk irgi neatsisako antrojo vicemero, nors esame labai panašūs miestai. Už Klaipėdą viena kita dešimtimi tūkstančių gyventojų esame mažesni, bet problemų tai nesumažina“, – tvirtina R. Račkauskas.
Meras pripažįsta, kad sudarant daugumą net nebuvo svarstomas klausimas dėl valdžios postų mažinimo. Tačiau ieškoma būdų, kaip praretinti Savivaldybės skyrių darbuotojų gretas.
„Laukia reorganizavimas ir optimizavimas. Planuojame padaryti skyrių veiklos auditą, gal kai ką pergrupuoti“, – administracijos permainų žada meras.
Anot jo, optimizavimas gal netgi leistų padidinti atlyginimus „kai kurioms strateginėms pozicijoms Savivaldybėje“.
„Racionaliau mokėti didesnius atlyginimus mažesnei, bet geriau dirbančiai komandai“, – nusiteikęs R. Račkauskas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
