Kol kas tik popieriuje egzistuojanti skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ greičiausiai ir liks popierinė. Tačiau ją kuriantis Vilniaus meras Artūras Zuokas, regis, taip smarkiai įsijautė į priešrinkiminę savigyrą, kad neturėdamas praktiškai jokių svarių argumentų žada skrydžius nuo kitų metų pavasario.
Apie būsimą nacionalinį oro vežėją A. Zuokas kalba jau daugiau nei metus. Iš pradžių jis žadėjo, kad bendrovė galėtų atsirasti šių metų pavasarį. Buvo skelbiama apie mero susitikimus su potencialiais investuotojais iš Latvijos, Islandijos ar netgi Kinijos.
Vėliau planai keitėsi, oro vežėjo veiklos pradžia buvo vis atidėliojama. Konkrečios bendrovės, norinčios investuoti, pavadinimas taip ir nebuvo įvardytas. Tiesa, tarp galimų investuotojų buvo paminėtas vienas asmuo – prieštaringos reputacijos verslininkas, buvęs Latvijos nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ vadovas Bertoltas Flickas.
Vis dėlto strateginis investuotojas, kuris turėtų valdyti 49 proc. „Air Lituanica“ akcijų, kol kas neatsirado. Vilniaus savivaldybė šiuo metu valdo 34 proc. oro bendrovės akcijų. Dar 17 proc. akcijų esą jau išplatinta Lietuvoje registruotoms įmonėms ar privatiems asmenims.
Be to, A. Zuokas dar vasarą paragino Lietuvos savivaldybes investuoti į steigiamą oro vežėją. Kai kurios jų viešai tvirtina svarstančios galimybę dalyvauti projekte ir laukiančios daugiau informacijos, nors neoficialiuose pokalbiuose deklaruoja visai kitokią poziciją.
Tuo metu sostinės savivaldybė skambiai žada, kad nuo kitų metų pavasario „Air Lituanica“ keleivius iš Lietuvos skraidins į Amsterdamą, Briuselį, Kijevą, Londoną ir Maskvą. A. Zuokas skaičiuoja, kad 2013 m. bendrovės paslaugomis pasinaudos 188 tūkst., o 2014 m. – 404 tūkst. keleivių.
Tačiau viskas gali būti ne taip gražu, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Tikėtina, kad kol kas tik popieriuje egzistuojanti oro bendrovė ten ir pasiliks.
Opus kapitalo klausimas
Vilniaus savivaldybė skelbia, kad „Air Lituanica“ įstatinis kapitalas sudaro 2,5 mln. eurų (8,63 mln. litų). Tačiau Registrų centro turimi duomenys rodo, kad jis tesiekia 500 tūkst. litų. Nurodoma vienos akcijos vertė – 100 litų.
Vilniaus meras IQ patikino, kad toks neatitikimas egzistuoja todėl, jog bendrovės įstatinis kapitalas vis dar formuojamas ir didinamas: „Renkami akcininkai, kurie jau yra pasirašę akcijų įsigijimo sutartis. Didinant įstatinį kapitalą akcijos kaina bus pakelta iki 25 tūkst. eurų (maždaug 86,3 tūkst. litų). Viskas yra procese.“
A. Zuokas taip pat aiškino, kad strateginio investuotojo neturinti oro bendrovė jau yra realiai veikianti – organizuojami skrydžiai įvairiomis kryptimis. Jis net neabejojo, kad strateginį investuotoją privilioti pavyks. Pinigus esą turėtų pritraukti faktas, kad „Air Lituanica“ bus bazinis Lietuvos oro vežėjas.
Vis dėlto meras negalėjo įvardyti priežasčių, dėl kurių strateginis investuotojas turėtų pasirinkti Lietuvoje naujai kuriamą „Air Lituanica“, o ne realiai veikiančias, savo klientų ratą turinčias ir taip pat finansinės pagalbos ieškančias oro bendroves – latvių „airBaltic“ ar estų „Estonian Air“.
„Kai darai, visą laiką padarai. Kai nedarai nieko, tada niekas ir nevyksta“, – taip argumentavo A. Zuokas.
Ministras žiūri skeptiškai
Savo ruožtu susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sakė, kad iniciatyva steigti naują oro bendrovę yra sveikintina, tačiau kartu jis buvo gana skeptiškas.
„Pirmiausia, aš abejoju, ar „užsikurs“ nauja oro bendrovė tol, kol bus surastas strateginis investuotojas. Tokio šiandien nėra. Antras dalykas, norint pavasarį pradėti skraidyti, jau maždaug lapkričio mėnesį turėtų veikti bilietų pardavimo sistema, – kalbėjo E. Masiulis. – Noriu palinkėti, kad tie planai išsipildytų. Bet šiandien sakyti, kad tikrai kompanija bus ir skraidys, būtų per drąsu.“
Ministras taip pat priminė, kad jau daugelį metų veikiančios Latvijos ir Estijos oro bendrovės šiuo metu turi finansinių sunkumų ir joms rasti investuotojų yra labai sudėtinga.
„Juolab kad aviacijos versle staigios pelno grąžos niekada nebūna. Manau, kad sudėtinga šiandien surasti kompanijas, kurios investuotų pinigus ir patikėtų šito verslo sėkme“, – dėstė E. Masiulis. Jis pridūrė, kad tendencijos aviacijos rinkoje yra priešingos nei tos, kuriomis seka Vilniaus savivaldybė, – vyksta „stambėjimo“ procesas, kompanijų susiliejimas, kuriasi aljansai.
Optimizmu, kalbėdami apie „Air Lituanica“, netrykšta ir savivaldybių, gavusių A. Zuoko kvietimus investuoti į „Air Lituanicą“, atstovai.
Pavyzdžiui, žiniasklaidoje skelbta, kad Kauno savivaldybė svarsto galimybę dalyvauti šiame projekte ir laukia daugiau informacijos. Tačiau, neoficialiomis IQ žiniomis, Kauno savivaldybės kabinetuose „Air Lituanica“ iš tiesų vadinama „politine A. Zuoko utopija“. Galimybė prisijungti prie projekto nebuvo ir greičiausiai net nebus svarstoma. Tikėtina, kad panašiai mąsto ir kitos savivaldybės.
Dokumentai yra, dokumentų nėra
Tačiau A. Zuokas laikosi savo. IQ jis patikino, kad jau praėjusią savaitę Civilinei aviacijos administracijai (CAA) buvo pateikti dokumentai, kurių reikia oro vežėjui reikalingam pažymėjimui ir licencijai gauti. Viskam sutvarkyti, anot mero, užteks maždaug trijų mėnesių.
„Jokių dokumentų pateikta nėra“, – nukirto CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.
Anot jo, pagal nustatytą tvarką kompanijos turi pateikti dokumentus likus devyniems mėnesiams iki planuojamos veiklos pradžios. „Mes nesame biurokratai, to termino nefiksuojame. Dirbame taip, kaip leidžia mūsų jėgos, kaip galima greičiau. Jeigu dirba labai profesionali komanda, tai trunka apie pusę metų“, – dėstė A. Šumskas.
Jis paaiškino, kad besikurianti oro bendrovė pirmiausia turi gauti vežėjo pažymėjimą, o tada gali gauti licenciją, liudijančią, kad ji gali vykdyti oro susisiekimą, komercinę veiklą.
„Tam, kad gautų licenciją, bendrovė turi pateikti verslo planą. Šis turi būti labai įtikinantis, kad planuojama veikla bus pelninga“, – kalbėjo A. Šumskas.
Programuoja nuostolius?
Viešai skelbta, kad pirmaisiais gyvavimo metais „Air Lituanica“ apyvarta turėtų siekti 59 mln. litų. 2017 m. ji jau turėtų būti išaugusi iki 215 mln. litų.
Tačiau verslininkas, didžiausias bankrutavusios Lietuvos skrydžių bendrovės „FlyLAL-Lithunian Airlines“ akcininkas, Gediminas Žiemelis sakė iš viešai pateiktos informacijos sprendžiantis, kad nacionalinio oro vežėjo projektas užprogramuotas būti nuostolingu.
„Klausimas, ar nuostolingam projektui kažkas duos pinigų? Tikėtina. Mes kažkada nesupratę šios industrijos iki galo irgi investavome ir praradome daugiau nei 90 mln. litų“, – svarstė G. Žiemelis.
Vis dėlto jis pritarė ir E. Masiuliui, kad rasti investuotoją, kai jo ieško „airBaltic“, „Estonian Air“ ir įvairios kitos kompanijos, bus sudėtinga: „Yra kitų kompanijų, kurios jau turi veikiančius maršrutus, pajamas, lojalius klientus. Daugelį kompanijų galima įsigyti už 1 eurą su prievole toliau jas finansuoti. Kam domėtis „Air Lituanica“, kuri veikia keliolika kartų mažesnėje rinkoje?“
Anot G. Žiemelio, šiuo metu daugelis „ekspertų“ neįsigilinę į, pavyzdžiui, bendrovės „Ryanair“ verslo modelį su ja lygina kitas skrydžių bendroves. Esą manoma, kad jeigu „Ryanair“ siūlo pigius bilietus, tai reiškia, kad ir kiti gali tokią savikainą pasiekti.
„Darant be netradicinių priemonių, manau, neįmanoma pasiekti pelningos veiklos. Tokia oro bendrovė yra labiau infrastruktūra, o ne verslas sujungiant Lietuvą su kitomis šalimis“, – dėstė G. Žiemelis.
Nesėkmės nežada tik pavadinimas
Tiesa, kad ir kaip skeptiškai būtų vertinami A. Zuoko ketinimai sukurti nacionalinę oro bendrovę, bent jau dėl pavadinimo, regis, neprašauta pro šalį.
Įmonės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ strateginio planavimo ir rinkodaros specialisto Edmundo Piesarsko teigimu, „Air Lituanica“ sąsajos su Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiu per Atlantą lėktuvu „Lituanica“ turėtų sukelti ne neigiamas asociacijas, o pasididžiavimo jausmą.
„Būtų paralelė laivą vadinti „Titaniku“. Nuskendęs „Titanikas“ – labiau tragedijos atspalvį turintis įvykis nei sudužusi „Lituanica“. „Lituanica“ turi tam tikrą dozę pasididžiavimo tuo įvykiu. Nemanau, kad pavadinimas sukels žmonėms labai aiškių asociacijų. Galbūt šiek tiek padidins pasididžiavimo jausmą“, – svarstė E. Piesarskas.
Užsienio šalyse, anot specialisto, lietuvių lakūnų skrydis per Atlantą apskritai nelabai žinomas. Todėl ten oro bendrovės pavadinimas būtų siejamas tik su mažai žinoma šalimi – Lietuva.
